Artėjant naujajam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui, žemdirbiai itin domisi tiesioginių išmokų (TI) Lietuvos ūkininkams skaičiavimo 2021–2027 metais formule. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė socialiniams partneriams planą, kaip galėtų būti skirstomos tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams naujuoju laikotarpiu (2021–2027 m.). Svarbu pažymėti, kad galutinis sprendimas dėl išmokų plano nėra priimtas, todėl išmokų dydžiai gali keistis. Nepaisant to, strateginės kryptys aiškėja. Tiesioginių išmokų prioritetinėmis sritimis bus laikomi vidutiniai šeimos ūkiai, jauni ūkininkai, besitraukiantys žemės ūkio sektoriai, perdirbimas ir apsirūpinimas žemės ūkio produkcija.
Prieš planuodami, atliko tyrimą
Prieš ministerijai rengiant TI planą, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) atliko ūkių pelningumo vertinimą. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio dydžio ūkiai Lietuvoje yra pelningi, kokie – nuostolingi. Skaičiuota, kokių ūkių šalyje yra mažiausiai, kokios žemės ūkio šakos traukiasi, kurioms reikia padėti.
ŽŪM parengtame plane teigiami pokyčiai laukia smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ūkininkaujantiems ekologiškai. Turėtų didėti susietoji parama pieninių karvių laikytojams, auginantiems daržoves atvirame grunte, išmokos galimai bus skiriamos auginantiems riešutmedžius.
Siekiama didinti ūkininkų konkurencingumą, ypač nedidelių, kuriems ūkininkavimas yra pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis.
Kaip paaiškėjo iš LAEI tyrimo, remiantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenimis, ūkiai iki 10 ha yra sąlyginai pelningi (didžioji prekinių iki 10 ha ūkių dalis – pelningi), o peržengus 10 ha ribą, pelningumas krinta, jie dirba nuostolingai. Pelningai dirba tik gerokai didesni – valdantys 100–110 ha, o labai pelningais laikomi dirbantys 150 ha ir daugiau. Tokią pačią tendenciją atspindėjo ir produkcijos kreivė: iki 10 ha ji didesnė, vėliau mažėja, o gerokai padidėja tik nuo 150 ha. Būtent tokių ūkių, valdančių iki 90 hektarų, Lietuvoje yra daugiausiai – jie sudaro 90 proc. visų Lietuvos ūkių.
Siūloma atkreipti dėmesį į smulkiuosius ir jaunuosius ūkininkus
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma ūkių Lietuvoje yra vidutiniai ir būtent jų efektyvumas yra prasčiausias, tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad jos padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. Tai reiškia, kad už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai gautų 76 papildomus eurus. Pagal naująjį planą išmokos turėtų būti mokamos laiptuotai, už pirmus 10 ha būtų mokama 65 eurai už hektarą, už 11–20 ha – 74 eurai už hektarą, už 21–30 ha – 87 eurai už hektarą, o 99 eurai už hektarą būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektarų dydžio. Toks laiptavimas nulemtų, kad didesnes išmokas pajaustų ūkininkai, dirbantys iki 108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų.
Palankios permainos numatomos jauniesiems ūkininkams, kurių Lietuvoje, pasirodo, mažėja. Veiklos esami nenutraukia – keičiantis ūkininkų amžiui, jie praranda jaunųjų statusą. Problema yra naujų jaunųjų ūkininkų įsitraukimas į žemės ūkio veiklą ir nedidelės ūkių apimtys – vidutiniškai jaunieji ūkininkai valdo 32 ha, bet naujai ateinančių jaunų ūkininkų vidutiniai plotai nesiekia ir 10 ha. Dėl to tiesiogines išmokas jauniesiems ūkininkams siūloma nuo 54 eurų didinti iki 173 eurų už hektarą ir planuojama jas mokėti nebe penkerius, o septynerius metus, mokant už 50 ha (šiuo metu mokama už 90 ha).
Daugiau skirtų pienininkams ir daržininkams
Permainos pasiūlytos skirstant susietąją paramą, kuria siekiama palaikyti bei paremti besitraukiančias žemės ūkio šakas. Didelis dėmesys skirtas šeimos ūkiams, kuriuose melžiamos pieninės karvės. Nebūtina turėti kelių šimtų melžiamų karvių, kad ūkis būtų pelningas. Remiantis skaičiavimais, užtenka 25 karvių, kurios, jei ūkininkaujama protingai, iš žaliavinio pieno leidžia išlaikyti šeimą. Todėl išmokos už pienines karves vidurkį nuo 119 siūloma didinti iki 180 eurų. Melžiantiems iki 10 karvių išmoka už karvę naujuoju tiesioginių išmokų laikotarpiu siektų 156 Eur, laikantiems nuo 11 iki 50 raguočių – priklausytų 208 eurai už karvę, auginantiems nuo 51 iki 150 karvių būtų skiriama 260 eurų už karvę. Ūkiui, kuriame laikoma 151 karvė ir daugiau, už kiekvieną galviją, pradedant nuo 151, būtų skiriama po 130 eurų, o visiems kitiems – atitinkamai pagal laiptus.
Susietoji parama palaiko ir daržovių bei vaisių augintojus, todėl auginantiems atviro grunto daržoves vietoj 180 siūloma mokėti 500 eurų už hektarą, o vaisių augintojams parama nuo 237 eurų už hektarą kils iki 386 eurų. Nekistų tik parama mėsinių galvijų, mėsinių avių, cukrinių runkelių augintojams. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto siūlymu į naująjį tiesioginių išmokų planą įtraukti riešutmedžiai – jų augintojams už hektarą bus mokama 150 eurų.
Didesnės išmokos – tik sąžiningiems
Gerų žinių yra ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Naujuoju finansiniu laikotarpiu ketinama panaikinti ekologinių ūkių įsipareigojimus penkeriems metams. Pasibaigus pereinamajam laukų laikotarpiui, ūkininkas juos galės tiesiog uždeklaruoti ir gauti jam priklausančią išmoką.
Tiesa, jei laukai po pereinamojo laikotarpio būtų nedeklaruojami, juos, kaip ekologiškus, ūkininkas galėtų pažymėti tik po kelerių metų. Tokia sąlyga norima pažaboti piktnaudžiaujančius ekologinėmis išmokomis ūkininkus, kurie, atsiradus laukuose piktžolių, metus nusprendžia pabūti neekologiškais ūkininkais ir juos nupurškia chemija, o kitais metais vėl grįžta prie ekologinio ūkininkavimo ir didesnių išmokų. Jei bus pritarta naujajam tiesioginių išmokų planui ir jo pakeitimams, norint taip elgtis, teks laukti pereinamąjį laikotarpį.
Užs. Nr. 04
