Lietuva ir Lenkija iš karto ir nedvejodamos parėmė demokratinių Baltarusijos jėgų protestus, kurie kilo iš karto po suklastotų šios šalies prezidento rinkimų. Klastojimo mąstai buvo tokie dideli, kad A.Lukašenka neturi jokios teisės vadintis šios šalies prezidentu. Jeigu iš pradžių buvo protestuojama prieš rinkimų rezultatų klastojimą, tai ūsuotam Minsko šėtonui panaudojus neregėto mąsto represijas prieš savo tėvynainius ir Baltarusijos jėgos struktūroms suėmus ir sužalojus daugybę taikių protestuotojų, A.Lukašenkos rankos tapo kruvinos. Suėmimais, kankinimais ir tyčiojimusi niekas nesibaigė – ne vienas taikus demonstrantas žuvo. Kas žiauriausia visoje šioje istorijoje, jie žuvo ne nuo kažkokio okupanto rankų, o nuo savo jėgos struktūrų galvažudžių pastangų.
Deja, jau kaip ne vieną kartą visišką politinę impotenciją ir neįgalumą Baltarusijos atžvilgiu parodė likusios Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Lietuvą, Lenkiją, Latviją ir Estiją. Visiškai nuvylė ir JAV, kurios pasakė, kad nesikiš į Baltarusijos vidaus reikalus. Todėl tik dar labiau visi kartu galime didžiuotis savo tėvyne Lietuva, kuri tapo paramos Baltarusijos kovotojams už demokratiją lydere ir kasdien atlieka veiksmus, drąsinančius šios šalies jėgas įnirtingai ir atkakliai kovojančias už laisvę. Mums padeda ir kaimyninė draugiška Lenkija, nes Baltarusijoje gyvena nemenka lenkų tautinė mažuma. Todėl taip niršta apsimetėlis prezidentas A. Lukašenka, kuris po milžinišku mastu suklastotų rinkimų neturi nė menkiausios teisės vadintis šios šalies vadovu.
Bet turbūt nieko per daug nenustebino, kai Lietuvos lenkų politikas Z. Jedinskis pasakė, kad Baltarusijos jėgos struktūros gina šios šalies konstituciją. Nieko sau konstitucijos gynyba! Kaip galima ginti savo šalies konstituciją suimant, kankinant, žalojant ir žudant taikius ir beginklius savo šalies demonstrantus?! Koks apgailėtinas Z. Jedinskio pasisakymas! Po tokių šio veikėjo sapaliojimų jis neturi teisės vadintis lenku, o tik „lianku“ ar kokiu nors apgailėtinu „tuteišiu“, kuris daro didžiausią gėdą garbingai ir šlovingai Lenkijos valstybei, kuri kartu su Lietuva vieningai remia kaimyninės Baltarusijos kovotojus prieš diktatorių A. Lukašenką ir už Baltarusijos laisvę ir nepriklausomybę. Lyg nebūtų gana šių apgailėtinų Z. Jedinskio paistalų, prie jo prisijungė Lietuvos lenkų politinis lyderis V. Tomaševskis. Šis politikierius gynė savo sėbrą Z .Jedinskį ir taip pat aršiai stojo Baltarusijos batkos pusėn bei tyčiojosi iš „Laisvės kelio“. Atrodo, Lietuvos lenkai turėtų palaikyti oficialų Lietuvos ir Lenkijos valstybių požiūrį ir Baltarusijos prezidentą laikyti neteisėtu ir smerkti krauju aptaškytą Minsko režimą. Deja, jie save vadina lenkais, o remia ne Lenkijos politiką Baltarusijos režimo atžvilgiu, o Kremlių ir V. Putiną. Kaip varganai ir apgailėtinai tai atrodo!
Na, atrodo, reikėtų tik pasmerkti tokius veikėjus kaip Z. Jedinskis ir V. Tomaševskis, bet štai Lietuvos valdančioji koalicija ne tik kad nepasmerkė ir nesukritikavo tokios „liankų“ pozicijos, o už ją stojo mūru. Kaip liūdna buvo žiūrėti į valstiečių vadeivą R. Karbauskį, kuris mums visiems, girdėjusiems Z. Jedinskio ir V. Tomaševskio paistalus, kaip nieko nesuprantantiems ir savo protu negalintiems vadovautis žmonėms, aiškina, kad mes ne taip supratom „liankų“ pasisakymus, nes juos ištraukėme iš konteksto, o to reikėtų nedaryti. Gal, ponas Ramūnai, nereikia mums aiškinti, kaip ką reikia suprasti, nes aiškiai girdime, kad tiesiog norite išlaikyti valdančiąją koaliciją, o be vietinių „liankų“ to padaryti nepavyks. Prie to prisidėjo ir G. Kirkilas, kuris irgi neaiškiai lemendamas pasisakė už koalicijos tvirtumą.
Pasirodo, vardan tos koalicijos galima ginti Zbignevą su Valdemaru, kurie atviru tekstu pasisako už diktatoriaus valdžią ir remia kruvinus susidorojimus su taikiais protestuotojais. O gal ir Ramūnui su Gediminu vietinių „liankų“ požiūris nėra svetimas?