Diskutuojant su draugais, bičiuliais ir pažįstamais apie politiką dar prieš šių metų Seimo rinkimus dažnai tekdavo girdėti jų itin kritiškus pasisakymus apie konservatorius. Girdi, jie niekaip negalės už šią politinę partiją balsuoti, nes siaubūnas Kubilius atėmė iš vargšų pensininkų pensijas, o konservatoriai nuvarė Lietuvą nuo kojų ir nuskurdino. Visuomet jiems atsakydamas liepdavau paskaičiuoti, kiek laiko per atkurtos Lietuvos valstybės trisdešimt metų konservatoriai buvo valdžioje. Pasirodo, per trisdešimt metų tik aštuonerius. Kitus dvidešimt dvejus metus valdžioje konservatorių nebuvo, tad, mielieji, sakykit, kaip dešinieji, kurie per trisdešimt metų tik aštuonerius metus buvo valdžioje, galėjo nuvaryti Lietuvą nuo kojų ir ją nuskurdinti? 1996 metais konservatoriai rinkimus į Seimą laimėjo po vargano ir apgailėtino LDDP valdymo, o 2008 metais dešiniesiems valdžia atiteko kaip tik tuomet, kai pasaulį krėtė milžiniška finansinė krizė.
Tad galima teigti, kad konservatoriai į valdžią ateina vėl sunkiu Lietuvai metu. Po praėjusį sekmadienį vykusių Seimo rinkimų konservatoriai laimėjo penkiasdešimt vietų Seime ir kartu su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija formuos valdančiąją koaliciją. Naujai valdžiai pirmiausia teks susidurti su koronaviruso pandemijos iššūkiu, bet matant, kiek jaunų, protingų ir energingų žmonių bus valdžioje, apima entuziazmas, nes pagaliau į valdžią atėjo žmonės, kuriais galima pasitikėti ir nebijoti į jų rankas atiduoti valdžios vairą.
Kaip gerai, kad rinkimus laimėjo dešiniosios jėgos, kurios savo rinkimų į Seimą kampaniją pagrindė ne pykčiu, priešų ieškojimu ir neapykanta, o savo gabumais, išradingumu, šviesiomis asmenybėmis ir pakilia nuotaika. Kaip gerai, kad rinkimus pralošė valstiečiai, kurie visus ketverius savo valdymo metus ieškojo priešų, skundėsi ir verkšleno, kad juos nabagėlius visi puola ir engia bei trukdo dirbti, o laisva ir nepriklausoma žiniasklaida juos negailestingai puola ir neva šmeižia. Ypač arogantiškas ir dažnai sakantis netiesą buvo valstiečių vadas R. Karbauskis, kuris bet kokia kaina stengėsi iš konservatorių ir kitų dešiniųjų partijų ir jų politikų padaryti baubą ir juo gąsdinti rinkėjus. Ne ką nuo jo atsiliko ir S. Skvernelis, kuris pasižymėjo nevykusiu tiesmukumu ir išsisukinėjimu. Šių dviejų politikų buvo verta ir visa valstiečių partija, kuri sekmadienį pralošė Seimo rinkimus ir pagaliau atsidūrė opozicijoje.
Puiki žinia buvo V. Tomaševskio partijos nepatekimas į Seimą. Šios partijos liežuvis neapsiverčia vadinti lenkais, nes jie dergia savo gimtinę Lietuvą ir daro didelę gėdą didžiai ir šauniai Lenkijos valstybei. Džiugu, kad į Seimą nepateko Lietuvos socialdemokratų darbo partija, kuri buvo valdžioje ir kartu su valstiečiais prastūminėjo ne itin vykusius ir valstybei ne visuomet naudingus sprendimus. Bene prasčiausią rezultatą per trisdešimt atkurtos nepriklausomybės metų parodė ir socdemų partija su savo lyderiu G. Palucku, kuris taip ir netapo nacionalinio lygio politiku. Žymiai geriau norėjo pasirodyti ir V. Uspaskicho vedama Darbo partija. Ir nors charizmatiškajam jos lyderiui pavyko reanimuoti Darbo partiją iš politinės nebūties, tik dešimt laimėtų mandatų šiai partijai yra žymiai mažiau negu tai, ko jie tikėjosi.