Prisipažinsiu nemušamas, kad pirmo turo Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje mane gerokai nudžiugino. Visą pirmadienį džiūgavau trindamas rankas arba jas pakėlęs į viršų suspaudęs kumščius juos įnirtingai pakratydavau. Taip, gerai žinau, kad džiūgauju per anksti, bet sakykit, mielieji, kas gali man uždrausti būti geros nuotaikos?
Esu iki kaulų smegenų dešinysis rinkėjas ir Seimo pirmo turo rinkimų rezultatai iš tikrųjų negali nedžiuginti. Taip, dar visiškai nėra jokių garantijų, kad po antrojo turo bus sudaryta centro–dešinės koalicija, bet teigti, kad konservatoriai, Laisvės partija ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pasiekė prastą ar tik vidutinį rezultatą, irgi negalima. Prieš pirmąjį turą tikėjausi prastesnio rezultato, o juk taip ir galėjo atsitikti, bet, laimei, miestai pasakė griežtą ne valstiečiams, iškėlė konservatorius, Laisvės partija neįtikėtinai nelauktai ir gerai pasirodė provincijoje, o miestuose iš viso parodė puikų rezultatą ir pirmame ture gavo net devynis mandatus. Beveik kiekvieną mėnesį šiame laikraštyje analizuodavau laikraštyje „Lietuvos rytas“ pateikiamus visuomenės nuomonės apklausos bendrovės „Vilmorus“ apklausų rezultatus ir matydamas prastus Laisvės partijos duomenis ir aš patikėjau, kad ši partija, ko gero, nepateks į Seimą. Ir štai kokia netikėta ir maloni staigmena! Žinoma, tikėjausi žymiai geresnio Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rezultato, bet juk svarbiausia, kad ši partija pateko į Seimą.
Stipriai nudžiugino ir tikrai geri konservatorių rezultatai, nes kaip ten bebūtų, tai pagrindinė politinė jėga, aršiai nepritarianti ir nesitaikstanti su ketverius metus valstiečių daromomis nesąmonėmis ir absurdo teatro elementais. Žinoma, primins realistas, dar anksti triumfuoti ir džiūgauti, bet bent jau tikrai optimistiškai galima žvelgti į antrą turą, kuriame labai daug konservatorių kandidatų.
Bet tikrą euforiją patyriau, kai sužinojau, kad iš Seimo su didžiausiu trenksmu buvo išspirta prokremliška ir prolukašenkinė V. Tomaševskio partija, kuri neturi nieko bendro su tikru lenkiškumu ir daro didžiausią gėdą Lenkijai, nes pastaroji valstybė kaip tik yra nusiteikusi prieš Kremlių valdantį V. Putino režimą ir ūsuoto Minsko šėtono A. Lukašenkos tironiją. Lietuvos rinkėjai aiškiai parodė, kad tokiai jėgai, kuri telkia patamsių jėgas, nėra vietos laisvoje, šviesioje ir demokratinėje Lietuvos valstybėje. Itin smagiai kaip šampano kamštis per pašėlusią šventę iš Seimo išlėkė Lietuvos socialdemokratų darbo partijos „bebrai“, kurie jau seniai yra politiškai mirę, tik dar tarsi prisukami žaisliukai kažką nerišlaus ir neaiškaus burbėję Seime.
Labai svarbu, kad iš Seimo išlėkusi V. Tomaševskio šutvė ir „bebrų“ draugija negalės sudaryti koalicijos su valstiečiais ir tokiu būdu pastarieji neteko itin svarbių ir reikalingų savo apgailėtinų partnerių mandatų. V. Tomaševskio partijai buvo kaip reikalas atlyginta už J. Narkevičiaus akivaizdų melą ir machinacijas, V. Tomaševskio Lietuvos valstybės dergimą ir pasisakymus, ginančius apsišaukėlį Gudijos prezidentą A. Lukašenką, Z. Jedinskio paistalus, teigusio, kad Minsko šėtono jėgos struktūros daužydamos taikius protestuotojus gina Gudijos konstituciją.