Aidas Kelionis
Šiemet buvo visai nebloga vasara, kurią tvyrant dabartinei tamsai ir karantinui visai malonu prisiminti. Lyg to būtų maža, pasitaikė puikūs savo orais rugsėjo ir spalio mėnesiai, kurie nudžiugino ir poilsiautojus, plūstelėjusius į pajūrį, ir verslininkus. Jeigu jau net Palangos verslininkai liko patenkinti šių metų poilsio sezonu, o tai itin retai girdimas komplimentas iš jų lūpų. Visuomet malonu, kai tris mėnesius trunkanti vasara yra pratęsiama neblogais ar net puikiais kaip šį rudenį orais. Apskritai tenka pastebėti, kad šiltasis metų periodas gerokai pasistūmėjo į rudenį, nes pavasaris paprastai vėluoja, o neretai ir vasaros pradžia būna vėsoka. Užtat neretai viską kompensuoja puikus ruduo.
Vasaros metu daugumai žmonių nutinka toks nuostabus dalykas kaip atostogos, o leisti laisvą laiką, kai taip karšta ir dar nereikia į darbą, šiemet buvo itin malonu. Žinoma, jeigu atostogavai ne mieste, o mūsų rajone, kuriame itin daug vandens telkinių. Puikias atostogas šiemet turėjau ir aš. Ar gali būti kas nors geresnio kaip visus metus prie ežerų ir miško gyvenančiam žmogui kelioms dienoms vasarą ištrūkti į pajūrį? Klausimas retorinis. Atrodo, kas čia jau tokio ypatingo, tik kelios dienos pajūryje, bet gyvenamosios vietos pakeitimas ir valandų valandas trunkantys pasivaikščiojimai pajūriu ir apmąstymai žvelgiant į bekraštį horizontą yra itin malonūs.
Iš pažįstamų daug kas teigia, kad vasarą mielai užsiima įvairiais dalykais, tik ne skaitymu. Man vasara kaip tik tas metas, kai gali šiek tiek sumažinti per metus įsigytų ir neperskaitytų knygų krūvą. Gyvename tokiais laikais, kai itin įdomių ir kokybiškų knygų išleidžiama daug ir spėti viską perskaityti realu tik itin greitai skaitančiam žmogui. Deja, nesu greitai skaitantis, tad ir mano perskaitytų knygų kiekis per atostogas nepasiekė net dešimties. Iš kitos pusės, mūsų gyvenimas jau ir taip virtęs nuolatiniu skubėjimu, ir dauguma iš mūsų tiesiog taip prie to tempo pripranta, kad niekaip neįstengia jo sumažinti. Tad gal be reikalo skundžiuosi ir apgailestauju, kad nemoku skaityti greitai? Juk daug kam nepakenktų pasimokyti lėto gyvenimo tempo. Greitas internetas, greitas maistas, greitas skaitymas… Tad gal ir nieko keisto, jog daug žmonių sako, kad labai greitai bėga laikas. Iš pradžių: rytas – vakaras, paskui pirmadienis – penktadienis, vėliau vasara – žiema… Bet jeigu žmogus pats nieko nedaro, kad pabandytų sumažinti savo gyvenimo tempą, tai juk niekas kitas to už jį nepadarys.
Nors geri ir šilti orai šią vasarą mus vertė lėtinti gyvenimo tempą. Turime to pasimokyti iš Viduržemio jūros skalaujamų šalių gyventojų. Tuose kraštuose įprastas dalykas yra siesta, kai pačiu karščiausiu dienos metu niekas nedirba, o ilsisi. Be to, per didelius karščius niekur ir nepaskubėsi, nes greitai gausi galą. Šią vasarą taip būtų buvę protingiausia elgtis ir Lietuvoje. Žinoma, ten, kur įrengti kondicionieriai, kitas reikalas, bet apie kokį darbą ir dar kokybišką galima kalbėti ten, kur jų nėra. Kai kabinetuose tvyro beveik trisdešimties laipsnių karštis, vien tik išbūti juose visą darbo dieną tampa dideliu iššūkiu. Apie darbininkus, kurie dirba lauke, tiesioginiuose saulės spinduliuose, iš viso nėra ką ir kalbėti.
Klimatas šiltėja, ir su tuo, nori to ar ne, teks susitaikyti, o panašios vasaros lankys mus dažniau. Tad teks prisitaikyti ir keisti savo gyvenimo įpročius. Vis dėlto, kad ir kokie karščiai ir sausra kamavo mus, rudenį vasarą prisimename maloniai. Rudenį ar žiemą su nostalgija kalbėsime: gera šiemet buvo vasara…•