Karantino išvarginti tautiečiai svajoja apie atostogas. Kadangi kelionės į užsienio kurortus vis dar ribojamos, lietuviai šią vasarą stengsis daugiau keliauti po Lietuvą, o Viduržemio jūrą, ko gero, iškeis į Lietuvos ežerus.
Kadangi atostogų sezonas netrukus prasideda, už tautiečių ir Lietuvos svečių turiningą poilsį atsakingi turizmo informacijos centrai aktyviai rengiasi vasaros sezonui. Vasarai rengiasi ir kaimo turizmo sodybos, kurios jau nebesutalpina visų norinčiųjų.
Apie tai, kaip per pandemiją gyveno turizmu besirūpinančios organizacijos, ką svečiams šiemet pasiūlys Lazdijai, kalbamės su Lazdijų turizmo informacinio centro direktoriumi, šalies turizmo centrus vienijančios organizacijos vadovu Mantu Sabaliausku.
– Kaip gyveno Lietuvos ir Lazdijų turizmo informacijos centrai (TIC) per antrąjį pandemijos
laikotarpį?
– Na, visų pirma, tai antrasis pandemijos laikotarpis, kaip ir pirmasis, nesutapo su pagrindiniu vasaros turizmo sezonu. Gaila tik, kad sezonas negalėjo tęstis bent jau iki spalio mėnesio, kas būtų leidę turizmo sektoriui dar bent kurį laiką kvėpuoti. Paprastai vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasario pradžioje turizmo informacijos centrai išnaudoja dalyvavimui turizmo parodose, kurios, deja, dėl antrosios bangos buvo atšauktos. Lazdijų turizmo informacinis centras nevyko į tarptautinę parodą Varšuvoje, neįvyko ir tradicinė tarptautinė turizmo paroda Vilniuje. Mūsų kolegos iš kitų Lietuvos turizmo informacijos centrų taip pat nevyko į parodas Latvijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Izraelyje, kurios kaip ir visi masiniai renginiai buvo atšauktos.
– Kaip Lazdijų TIC rengiasi vasaros sezonui? Ar bus naujovių? Ar šiemet keisis veiklos kryptys?
– Kaip tik praėjusią savaitę surengėme nedidelį vasaros turizmo sezono atidarymo renginį. Gaila, kad su Lazdijų krašto turizmo sektoriaus atstovais teko susitikti virtualiai, tačiau tokia šių dienų realybė. Šio renginio metu trumpai pristatėme šių metų planus ir naujienas. Antrojo karantino metu atnaujinome Lazdijų turizmo informacinio centro internetinę svetainę, kuri, manome, tapo patogesnė, vizualiai patrauklesnė ir daug labiau reprezentuojanti mūsų kraštą. Turėdami daugiau galimybių naujoje svetainėje ir ypač pandemijos laikotarpiu matydami Lazdijų krašto žmonių poreikį įsigyti produkcijos nuotoliniu būdu, daug laiko skyrėme Lazdijų turizmo informacinio centro elektroninės parduotuvės kūrimui. Planuojame, kad ši parduotuvė veikti pradės artimiausiu metu, o jos klientai galės įsigyti tiek mūsų krašte pagamintos produkcijos, tiek čia teikiamų įvairių paslaugų kuponų bei kitų reprezentacinių prekių. Labai džiugu, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija įgyvendina ne vieną turizmo projektą, kurio rezultatai bus matomi jau visai netrukus.
Viena didžiausių naujienų – Veisiejų miesto parko atnaujinimas. Į Lazdijų kraštą atvykę turistai galės grožėtis atnaujinto grojančio ir šviečiančio fontano šou, bus atnaujintos prieplaukos ir apžvalgos aikštelės, nuostabusis dviračių takas palei Ančios ežerą, kuriuo ir vėl bus galima saugiai keliauti pėsčiomis ir dviračiais, aplankyti skulptūrų parką „Vaikystės sodas“. Veisiejų regioninio parko direkcija atnaujino istorinio Liepų rato zoną, visoje miesto parko teritorijoje įrengė lenteles, kuriose pateikta visa informacija apie parke augančius medžius. Tad parkas svečius pasitiks atsinaujinęs iš pagrindų. Taip pat kviesime išbandyti ir keletą naujų, žaidimo formos turistinių maršrutų po Veisiejų miestą, aplankant žymiausias Veisiejų miesto vietas. Jau praėjusios vasaros pabaigoje Veisiejų regioninis parkas atnaujino taką nuo buvusio Vainežerio dvaro parko iki senovinių gynybinių įtvirtinimų, vadinamų „Okopka“, tad kviečiame aplankyti ir šią išskirtinio grožio vietą. Lazdijų turizmo informacinis centras parengė ir keletą naujų virtualių teminių žemėlapių, kurie kviečia aplankyti žymiausius Lazdijų krašto sakralinio paveldo, architektūros objektus, su žymiais Lazdijų krašto žmonėmis susijusias vietas, istorinius Lazdijų miesto objektus. Be jau išvardintų naujienų, vykdysime nemažai aktyvaus laisvalaikio veiklų, liepos ir rugpjūčio mėnesiais kviesime rajono gyventojus ir svečius dalyvauti pėsčiųjų, baidarių, dviračių žygiuose, kurie, be abejo, vyks gražiausiose mūsų krašto vietose. Tad sekite informaciją ir aktyviai dalyvaukite. Visą informaciją apie turizmą Lazdijų krašte rasite atnaujintame Lazdijų turizmo informacinio tinklalapyje www.lazdijai-turizmas.lt ir mūsų „Facebook“ paskyroje.
– Kokias stebite atvykstamojo turizmo tendencijas? Kaip apibūdintumėte į Lazdijus atvykstančių turistų portretą?
– Akivaizdu, kad jeigu kalbame apie atvykstamąjį turizmą į mūsų šalį, tai jis nuo praėjusių metų yra susitraukęs daugiau negu perpus. Pasaulinė turizmo organizacija skelbė, kad turizmas buvo ta sritis, kuri nuo pandemijos nukentėjo labiausiai ir per šį laikotarpį sugrįžo į 1990 m. metų lygį. Daug vilčių dedama į vakcinacijos procesą ir tikimasi, kad turizmas pamažu grįš į savo vėžes. Dėl į Lazdijų kraštą atvykstančių turistų, tai užsieniečių sumažėjo gerokai ir kaip greitai jie čia sugrįš, priklausys nuo keleto dalykų. Jeigu valstybiniu lygmeniu pavyks susitarti dėl Baltijos šalių kelionių burbulo, į kurį planuojama įtraukti ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos, bet ir Lenkijos šalį, tuomet atvykstančių iš kaimyninių šalių galime tikėtis daugiau. Taip pat viskas priklausys ir nuo taikomų kitų ribojimų kelionėms. Kalbant apie vietinius keliautojus, tai į mūsų kraštą dažniausiai atvyksta šeimos, kurios ieško ramaus poilsio kaimo turizmo sodybose, tačiau neatsisako ir aktyvių pramogų, plaukimo baidarėmis, važinėjimo dviračiais įvairiomis trasomis ir žygiavimo pažintiniais takais. Verta pastebėti, kad atsirado ir dar viena keliautojų rūšis – tai piligrimai. Per Lietuvą 500 km besitęsiantis Camino Lituano piligriminis maršrutas, kurio kelios atkarpos eina per Lazdijų kraštą, tapo itin populiariu per pandemiją, o juo keliauja itin daug žmonių.
– Kiek žinome iš viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos, šią vasarą Lietuvoje ypač populiarios kaimo turizmo sodybos. Kokia situacija Lazdijuose? Ar didelis rajono kaimo turizmo sodybų užimtumas?
– Į šį klausimą Jums geriausiai atsakys patys sodybų šeimininkai, tačiau akivaizdu, kad ypač lietuviai noriai atostogauja kaimo turizmo sodybose. Svarbu paminėti, kad sodybų savininkai labai atsakingai žiūri į tai, kad, teikiant paslaugas, būtų laikomasi visų galiojančių saugumo reikalavimų. Šioje vietoje vėlgi reikėtų išskirti du sodybų segmentus. Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais, tos sodybos, kurios orientuojasi į ramų šeimų poilsį, turi nedidelius namelius, klientų turbūt jau turi praktiškai visai vasarai. Na, o sodybos, kurios orientuojasi į didelius renginius, asmenines šventes, susiduria su papildomais iššūkiais. Bet dzūkai – tikrai kantrūs ir užsispyrę, todėl, tikiu, kad su visais iššūkiais sėkmingai susitvarkys. Noriu pasidžiaugti, kad ne tik kaimo turizmo sodybų šeimininkai yra aktyvūs. Labai smagu, kad, matydami, jog į Lazdijų kraštą atvykstantys turistai aktyviai ieško vietų, kur galėtų pavalgyti, žmonės steigia maitinimo vietas. Noriu pasidžiaugti, kad tokios vietos atsirado prie Metelių regioninio parko lankytojų centro ir Metelių kaime. Tai išties džiugina.
– Ar pramoginių renginių lankytojų ribojimai turi įtakos turistų srautams Lazdijų rajone?
– Be jokios abejonės. Visi žinome, kiek žmonių į Lazdijus sutraukdavo Pasienio fiesta. Gaila, kad tokio dydžio renginio šiuo metu surengti negalima, bet visi suprantame priežastis, nes žmonių sveikata bei gyvybės yra svarbiausia. Tikėkimės, kad vakcinacijos procesas ir toliau sėkmingai tęsis ir jau greitai vėl visi galėsime dalyvauti įspūdinguose Lazdijų krašto renginiuose. Raginu žmones, esant galimybei, kuo greičiau skiepytis, nes vakcinacija vienintelis kelias, kuris padės mums sugrįžti į įprastą gyvenimą.
– Kokius viešinimo kanalus naudojate, kad į rajoną atvyktų kuo daugiau turistų?
– Kaip jau minėjau, pandeminiu laikotarpiu atnaujinome Lazdijų turizmo informacinio centro internetinę svetainę, čia rasite visą informaciją apie Lazdijų krašto lankomus objektus, apgyvendinimo ir maitinimo vietas, visas naujienas apie vykstančius renginius ir kitą aktualią informaciją. Aktyviai komunikuojame socialiniame tinkle „Facebook“, mūsų paskyroje kiekvieną ketvirtadienį rasite planą savaitgaliui, įdomių faktų apie Lazdijų kraštą, virtualius žemėlapius, naujausius straipsnius ir kitą aktualią informaciją. Tad sekite mus „Facebook“. Taip pat stengiamės visas didžiausias naujienas viešinti Lazdijų rajoninėje spaudoje, labai ačiū Jums, kad dažnai išspausdinate arba pasidalinate mūsų medžiaga. Be abejonės, informaciją apie Lazdijų kraštą, turizmo paslaugas viešiname populiariausiuose portaluose, tokiuose kaip „We Love Lithuania“, „Lithuania travel“, leidinyje „Kelionės ir pramogos“. Taip pat visuomet stengiamės įsitraukti į skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ organizuojamas rinkodaros priemones. Viena iš jų „Į kelią su iešmais“, kurioje pažymėtos patogiausios vietos kepti šašlykus Lietuvoje, jau startavo, kitos planuojamos artimiausiu metu.
Kaip pastebėjo TIC vadovas, daug žmonių šią vasarą ketina ilsėtis kaimo turizmo sodybose, o jų Lazdijų krašte tikrai nemažai. Dėl tokios tendencijos daugelis kaimo turizmo sodybų šiai vasarai jau nebeturi laisvų vietų.
Lankytojų antplūdžiu ir susidomėjimu poilsiu Lietuvoje džiaugiasi Arnoldas Kamorūnas, prieš penkerius metus Sapiegiškių kaime, prie Veisiejo ežero, atnaujinęs savo senelių sodybą ir ten įrengęs kamerinę kaimo turizmo sodybą.
– Kaip sugalvojote įkurti kaimo turizmo sodybą? Ar ji jau seniai veikia?
– Sodyba veikia gal 5–6 metai, o mintis atėjo tai daryti, nes mano tėvuko tėviškė buvo labai puikioje vietoje, kur ir nusprendžiau ją atidaryti. Visos mano vaikystės vasaros prabėgo šioje sodyboje pas močiutę. Man labai patiko šis kraštas, ši vieta. Kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, giminaičiai atsidalino žemes, mano tėvukui teko ši sodyba. Man kilo idėja, kad reikia ką nors padaryti čia, nes tai labai graži vieta, prie ežero. Gal suveikė vaikystės sentimentai, panorau, kad tą vietą pamatytų ir kiti žmonės, kad ja pasimėgautų.
– Ar didelės buvo investicijos, įrengiant šią sodybą?
– Nemažos. Imdavome paskolas, sodybą įrenginėjome etapais – padarai didesnį darbą, o paskui iš algų toliau po truputį krapštais. Mes ją apie dešimt metų lipdėm. Įrengėme tris namus: viename patys gyvename, o kituose dviejuose priimame svečius.
– Kiek žmonių vienu metu gali pas Jus apsistoti?
– Viename name yra keturi kambariai, kurie talpina apie 15 žmonių, o mažame namelyje gali ilsėtis 6–8 žmonės.
– Kiek suprantu, pas jus kamerinė aplinka, ne poilsio fabrikas?
– Tie nameliai turi po atskirą lieptelį į ežerą, sudarėme privatumo, ramesnę atmosferą. Nekeliame didelių balių, žinoma, istorijoje, buvo visko. Reikia pripažinti, jog ir lankytojai dabar tapo kultūringesni ir supratingesni, nebeliko „laukinių Vakarų” siautulio.
– Kaip apibūdintumėte savo svečius?
–Tai viduriniosios klasės žmonės, ne ponai, vidurys mūsų tėvynės.
– Ar jums nekelia nepatogumų kasdien šalia šurmuliuojantys žmonės?
– Kadangi žmonės paprastai atvažiuoja iš didmiesčių, daugiausia iš Kauno, tai jie ir patys nori ramybės. Jie nori ramaus atsipalaidavimo, žvejoja, vengia triukšmo.
– Ar daug lankytojų turite šią vasarą?
– Bus labai daug svečių. Pastebėjau, kad mūsų žmonės nebevažiuoja ilsėtis į užsienį, renkasi kaimo turizmo sodybas.
– Ar šis verslas garantuoja jums pajamas, kurios leistų gyventi nedirbant kitų darbų?
– Nelabai. Tai daugiau hobis. Dirbu Druskininkuose pagal slenkantį grafiką, o čia būna mama ir tėtis. Padeda visi savi, tai mūsų šeimos verslas. Vasarą gerai, o žiema būna liūdnesnė, kartais kas nors švenčia Naujuosius metus ar atvažiuoja ant ledo pažvejoti. Tai tiek to verslo žiemą. Šią žiemą gyvenau sodyboje, nes buvo karantinas. Buvo labai patogu ir smagu – vis ne mieste ir ne bute. Iš tiesų, tai gyvenu Alytuje, dirbu Druskininkuose, o svečius priiminėju sodyboje. Mobilus gyvenimas, bet man toks patinka.
„Dzūkų žinių“ informacija