Keičiantis normatyviniams aktams, kyla situacijų, kai žmonės, patys to nežinodami, tampa įstatymų pažeidėjais, jiems skiriamos baudos, tenka nugriauti statinius, kurie dėl pakeistos tvarkos atsiranda valstybinėje žemėje.
Paliūnų kaimo gyventojas Arūnas Kundrotas praėjusį pavasarį skundėsi, kad jam ir dar keliems Paliūnų bei Aštriosios Kirsnos gyventojams tikriausiai teks nugriauti dalį statinių, tvorų, esančių prie kelio. Praėjusį balandį patikrinimą atlikusi Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nustatė, kad šie statiniai neteisėtai pastatyti valstybinėje žemėje, todėl turi būti patraukti.
Vadinamiesiems pažeidėjams buvo surašyti protokolai, paskirtos baudos, jie turėjo nugriauti valstybinėje žemėje atsiradusius statinius.
Kai kurie iš gavusiųjų protokolus taip ir padarė – sumokėjo baudas ir patraukė statinius.
Tačiau A. Kundrotas šioje situacijoje pasielgė kitaip – jis nesumokėjo baudos, neperkėlė tvoros, o NŽT veiksmus pilietiškas paliūniškis apskundė teismui.
„Protokolą gavau tik rudenį, aš baudos, kuri buvo 150 eurų, nemokėjau, vėliau bauda padidėjo iki 300 eurų. Manau, kad toks sprendimas yra nesąmonė, jį apskundžiau teisme, noriu, kad būtų panaikinta bauda. Aš paveldėjau iš močiutės tą sodybą, ta tvora ten jau buvo. Pagal 1993 metų sklypo planus tvora yra sodybiniame sklype. Kai keitėsi tvarka, išplatino kelius, atsitiko taip, kad tvora atsirado valstybinėje žemėje, bet Kelių tarnybai ši žemė netrukdo. Į valstybės žemę, pagal NŽT skaičiavimus, ji įėjo apie 4,5 metro. Anksčiau sodybinis sklypas prasidėdavo 4 metrai nuo kelio vidurio, o dabar reikalaujama 9 metrų. Nesugebu išaiškinti, kad buvo veikiama pagal tuo metu galiojusią tvarką, todėl ir tvora ten atsirado, ji tuo metu buvo ne valstybinėje žemėje. Keista, kad kažkada dokumentai galiojo, o paskui pradėjo negalioti“, – pasakojo A. Kundrotas.
NŽT A. Kundroto sklypo patikrą atliko praėjusį pavasarį, balandžio mėnesį.
„Po to buvau iškviestas pokalbiui į NŽT Lazdijų skyrių. Išdėsčiau jiems savo argumentus. Jie ilgą laiką neatsiuntė protokolo, galvojau, kad tuo pokalbiu viskas ir pasibaigė. Bet rugsėjo mėnesį gavau protokolą. Man jį atsiuntė tik tada, kai aš jo pareikalavau. Kai savo elektroniniame pašte radau pranešimą apie man skirtą baudą, tai paprašiau, kad man atsiųstų protokolą. Nemokėjau baudos, nesutikau su tokiu jų sprendimu, laukiau, kol man paskirs valstybės finansuojamą advokatą. Pranešiau VMI, kad bus ginčas teisme, kad neperduotų antstoliui“, – sakė A. Kundrotas.
Jis pasakojo kalbėjęs su Kelių direkcijos atstovu Tomu Radkevičiumi, kuris teigė, kad kelininkams ši tvora netrukdo. Pagal teismų praktiką, jei tvoros niekam netrukdo, tai jos nėra griaunamos.
A. Kundrotas teigė šioje situacijoje įžvelgiantis politinius motyvus.
„Manau, jog tai – politinis kerštavimas. Kodėl buvo tikrinta būtent mano sodyba, nors analogiškų situacijų mūsų kaime yra daugiau? Manau, kad kai kas įkišo liežuvį. Nors NŽT man sakė, kad atsitiktine tvarka mano sodybą išmetė kompiuteris, nenoriu tuo tikėti. Gal teisme paaiškės, kas buvo skundo autorius. Skųsdamas šį NŽT sprendimą teisme, noriu parodyti, kad Lietuvoje vyksta debilizmas“, – kalbėjo A. Kundrotas.
Praėjusią savaitę Lazdijų teisme buvo nagrinėjamas A. Kundroto skundas dėl NŽT priimtų sprendimų. Teismas nepatenkino šio žmogaus skundo.
Po praėjusį penktadienį paskelbto teismo verdikto A. Kundrotas teigė, jog skundo svarstymo metu jis įžvelgęs bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą, todėl ketina teismo sprendimą skųsti aukštesnei teisinei instancijai.
„Dzūkų žinių“ informacija