DŽ redakcijos nuomonė
Lietuvos švietimo sistemoje – normali būsena – nuolat vykstančios pertvarkos. Dabar švietimo politikai užsimojo rajonų politikus papirkti pinigais, kad šie neprieštarautų mažų mokyklų naikinimui ir švietimo sistemos stambinimui bei centralizacijai.
Jei nori tapti skambaus projekto „Tūkstantmečio mokykla“ dalyviu, turi atlikti rimtą namų darbą – optimizuoti, paprastai kalbant, išvalyti nuo smulkmės, rajono švietimo tinklą.
Kadangi Lazdijai tai jau sėkmingai daro ne pirmus metus, tai dalyvauti šiame projekte jiems nebus labai sudėtinga.
Pagal švietimo tinklo optimizavimo planą reikia uždaryti Krosnos mokyklą, kaip žinote, tai jau buvo padarytą praėjusį rudenį.
Taip pat reikia pamažu uždusinti Šventežerio ir Kučiūnų mokyklas. Tas jau vyksta ir netrukus išsispręs.
Tiesa, yra viena problema. Pagal šį planą iki 2025 metų derėtų panaikinti gimnazijos klases Šeštokų mokykloje. Žinoma, tai būtų skaudus praradimas. Tarybos skeptikai aiškina, kad čia nieko tokio, nes per trejus metus Šeštokuose natūraliai neliks gimnazistų.
Pritariant šiam projektui, kiltų pavojus Seirijų ir Veisiejų gimnazijoms, nes joms sudėtinga būtų surinkti po dvi baigiamąsias gimnazijos klases po 31 moksleivį.
Reiškia, kad Seirijų ir Veisiejų gimnazijinės klasės būtų panaikintos, o šios mokyklos taptų tik dešimtmetėmis.
Projekte numatoma nuolat stebėti situaciją šiose gimnazijose ir prireikus priimti atitinkamus sprendimus.
Jei politikai palaimintų tokį planą, tai Lazdijai galėtų būti įtraukti į „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą ir gautų iš ministerijos pusantro milijono eurų dovaną. Tuos pinigus jie galėtų panaudoti įvairioms mokyklų reikmėms.
Gal ir neblogai būtų tapti priimtiems į „Tūkstantmečio mokyklų“ kompaniją ir gauti pinigų. Yra vienas bet.
Norint tapti šios „prestižinės“ brolijos nariais, reikia, kad rajone būtų bent trys mokyklos, kuriose mokytųsi ne mažiau kaip po 200 mokinių. Deja, Lazdijuose ši aritmetika nepaeina, nėra tokio trejeto. Galima jungtis su kitomis savivaldybėmis. Kalbama, kad šiuo klausimu vyko derybos su Druskininkais, tačiau šie šiam reikalui nepasirašė, nes turi pakankamai savo moksleivių.
Mokyklos uždarymas, nors ir pačios menkiausios, yra labai nepopuliarus žingsnis, valdžiai tai balų tikrai nepridės. Gali būti, jog, artėjant rinkimams, Lazdijų valdžiukė šiam reikalui nepasirašys, nukels sprendimą kitiems metams, kai tikisi, jog bus vėl perrinkta. O jei ne?
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Paskolos verslui.