– Ukraina toliau ginasi. Kijevas – kontroliuojamas. Daugiausiai nerimo dėl Charkivo, kuris intensyviai bombarduojamas, ir Mariupolio, kuris apsuptas. Būtent Mariupolis gali tapti pirmuoju didesniu miestu, kuriame kova gali persikelti į gatves. Ši karo fazė platesniu mastu, anot modeliavimų iš JAV, gali prasidėti po dviejų-trijų savaičių.
– Kijevo link artėja okupantų konvojus. Iš pradžių manyta, kad jo ilgis – apie 4 km. Dabar fiksuojama, kad jis gali driektis daugiau nei 60 km. Manoma, jog Rusija gali keisti taktiką – pulti kur kas didesnėmis, labiau integruotomis pajėgomis.
– JAV duomenimis, agresija galėjo nusinešti apie 1500 ukrainiečių gyvybes – tiek kariškių, tiek civilių (nėra aišku, ar į šį skaičių įtraukti sužeistieji).
– Vakarų sąjungininkai sieks, kad Putino ir jo oligarchų turtas Vakarų šalyse būtų ne tik įšaldytas, bet ir perimtas.
– ES sieks sujungti savo ir Ukrainos elektros sistemas, siekiant palaikyti elektros tiekimo stabilumą. Jei tiekimas sujungtoje sistemoje strigtų, tą pajustų ir ES šalys. “Turime padėti Ukrainai. Turime rizikuoti, nes Ukraina gali netekti elektros tiekimo”,– sakė Prancūzijos vyriausybės atstovė. Techninis įgyvendinimas gali trukti kelias savaites.
– Putinas vakar kalbėjosi Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Teigiama, kad Kremlius reikalauja visiškos Ukrainos demilitarizacijos, Krymo pripažinimo. Pirmieji pokalbiai tarp Ukrainos ir Rusijos atstovų aiškiai apčiuopiamų rezultatų, kaip ir manyta, nedavė.
– Šveicarijai žengus netradicinį žingsnį ir prisidėjus prie ES sankcijų Rusijai, kyla grėsmė šios šalies bankuose laikomiems apie 14,5 mlrd. eurų, kurie sietini su Rusija.
– Suomijos parlamentas antradienį rinksis diskutuoti apie šalies narystę NATO. To pareikalavo piliečiai, surinkę 50 tūkst. parašų peticijai. Apklausos rodo, kad Suomijoje parama narystei Aljanse yra pasiekusi neregėtas aukštumas – ją palaiko 53 proc. gyventojų.
– Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą įstoti į ES. Jį viešu laišku palaiko Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos , Slovėnijos lyderiai. Europos Komisijos vadovė taip pat išreiškė palaikymą ukrainiečių siekiams. Formaliai narystės procedūra yra ilga (pvz., Kroatija derėjosi apie dešimt metų), tam reikia visų ES šalių, Europos Komisijos, Europos Parlamento pritarimo. Kita vertus, tai yra politinis procesas, tad jį reikšmingai sąlygoja kontekstas ir valstybių narių intencijos.
– Karo situacija apsunkina galimybes gauti patikimą ir kontekstualizuotą informaciją apie įvykius, todėl vertinimai turi būti atsargūs.