Simniškė Janina Blaževičienė praėjusį sekmadienį, liepos 31-ąją, pasitiko garbingą 90-ies metų jubiliejų. Moteris, augusi septynių vaikų šeimoje ir patyrusi įvairių nepriteklių, gyvenimu nesiskundžia. Nuo paauglystės mezgė mašina šalikus, megztinius, su vyru Vytautu miestelyje pasistačiusi namą, išaugino penkis vaikus.
Išskirtinis jubiliejus
J. Blaževičienė priėmė mane į svečius su šypsena ir puikia nuotaika. „Kad tu žinotum, vaikeli, kokią šventę prieš kelias dienas turėjau! Gyvenime tokio savo baliaus nebuvau kėlusi – nei vestuvių, nei vėliau jokios kitos sukakties. Praėjusį savaitgalį viloje prie trijų muzikantų net 70 žmonių dalyvavo!“– didžiuodamasi šia vaikų dovana, taip pokalbio pradžioje kalbėjo pašnekovė.
Mezgimas svarbiau už mokyklą
Moteris, gimusi Vytautiškių kaime, puikiai prisimena karo pradžią, kada, bombarduojant Simną, ji su kitais vaikais bėgo pas dėdę į gretimą Bambininkų kaimą. Vėliau, frontui aprimus, 1941 metais apsigyveno pas močiutę Simne ir čia lankė mokyklą. Tačiau mergaitei tuoj pat parūpo tame pačiame name gyvenančios tetos Onos Pečkienės mezgėjos amatas. „Mokyklą palikau po penktos klasės, ėmiausi tetai, dirbančiai buitiniame, talkinti. Buvo sunkus pokaris. Pradžioje siūdavau megztinio dalis, vėliau pati išmokau mašina megzti. Kaip man atrodo, visai tai nebuvo sunku”, – amato subtilybes apibūdina J. Blaževičienė, mezgimą apleidusi tik vos prieš trejus metus. „Mezgiau Simno ir Druskininkų buitinių filialams savo namuose, dar žmonėms pagal pageidavimą, bet kad va rankos pradėjo nebeklausyti, o ir užsakymų nebeliko, pasikeitė mados ir drabužių kokybė, jų reikalingumas.” Paklausta, ar daug per gyvenimą numezgusi dirbinių, Janina iš karto, lyg būtų to laukusi, linksmai atsako: „Jų nepakeltum.”
Vyras už tvoros
Janinai vyro toli dairytis nereikėjo. „Vytautas gyveno už tvoros. Jis 4 metais vyresnis, mane užsiaugino ir prižiūrėjo. Tad net nebuvo kitos minties ieškoti kito jaunikio. Viskas gavosi natūraliai ir nuoširdžiai. Laimingai 24-erių ištekėjau ir dėl to niekada nesigailėjau”, – apie jaunystės pasirinkimą kalba J. Blaževičienė.
Sutuoktiniai susilaukė 5 vaikų. Beprotiškai daug dirbo: augino gyvulius, taip pat daug daržovių šiltnamiuose. Tačiau net ir sunki kasdienybė niekada neaptemdė judviejų santykių. „Mane vyras visada vadindavo Pupyte, iki pat savo mirties man į lovą nešė kavą, tikrindavo mano kraujospūdį, o ir per Simną nesigėdindamas mane visados vesdavosi už rankos, kaip jaunystėje – įsimylėjėlis panelę”, – su nostalgija gražiausius metus prisimena moteris, kartu su vyru išgyvenusi be dviejų mėnesių 60 metų.
Šeima tarptautinė
Į J. Blaževičienės jubiliejinę šventę susirinko beveik visi artimieji. „Turiu 14 anūkų ir 11 proanūkių. Turtas kaip reikiant! – džiaugiasi močiutė. – Ir nesvarbu, kad dauguma jų yra iškrikę po visą platųjį pasaulį, paėmę sau į poras užsieniečius (JAV, Švedija, Etiopija), jie mane visi pakaitomis lanko, priveža dovanų.” Dabar viena gyvenanti ir visai liūdesio nejaučianti Janina Blaževičienė su malonumu pasakoja apie ilgus savo gyvenimo metus.
Danielius Jakubavičius