DŽ redakcijos nuomonė
Lazdijus nuolat pasiekia nemalonios žinios iš įvairių sostinės institucijų. Maža to, kad mūsų rajonas pirmauja Lietuvoje bedarbių skaičiumi, mes gauname vienus iš mažesnių atlyginimų, mūsų gerovės indeksas labai žemas, užimame Lietuvoje priešpaskutinę vietą, tai dabar atėjo dar viena nedžiugi žinia iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).
Praėjusią savaitę posėdžiavusi, VRK paskelbė, jog kai kuriose savivaldybėse keisis tarybų narių skaičius. Kauno rajonas ir Neringa turės daugiau tarybos narių, o Kėdainiai, Pakruojis ir Lazdijai – mažiau. Konkrečiai Lazdijuose 2023 metų savivaldos rinkimuose bus renkami ne 25 (kaip iki šiol), bet 21 tarybos narys.
Kadangi tarybos narių skaičius priklauso nuo savivaldybėje gyvenančių rinkėjų skaičiaus, tai akivaizdu, jog tokia situacija susidarė dėl Lazdijų rajone smarkiai sumažėjusio gyventojų skaičiaus.
Kaip rodo statistika, per paskutiniuosius septynerius metus gyventojų skaičius Lazdijų rajone sumažėjo daugiau nei trimis tūkstančiais, kitaip sakant, neliko beveik penktadalio gyventojų. O per 20 paskutiniųjų metų Lazdijuose neliko daugiau nei 9 tūkst. gyventojų. Šiuo metu Lazdijų rajono savivaldybėje gyvena 17 673 gyventojai. Pripažinkime, vaizdelis labai liūdnas.
Tokios situacijos priežasčių yra nemažai, kai kurios objektyvios, o kai kurios – subjektyvios, tiesiogiai priklausančios nuo gerovės, kurią valdžia kuria savivaldybėje.
Kieno sąskaita mažėja gyventojų? Pirmiausia, akivaizdu, jog rajonas yra labai pasenęs, jame gyvena daug garbaus amžiaus žmonių, kurie natūraliai mus palieka. O jaunimas? Jaunimas nelinkęs pasilinkti gimtinėje, keliauja laimės ir uždarbio ieškoti į užsienį arba į Lietuvos didmiesčius. Deja, tai ne tik Lazdijų bėda, tai liūdinanti visos Lietuvos tendencija.
Faktas yra tas, jog Lazdijuose nei jaunam, nei vyresnio amžiaus specialistui tinkamo darbo beveik nėra, nes dabartinė valdžia, deklaravusi darbo vietų kūrimo ir verslo skatinimo šūkius, realiai nieko nepadarė, todėl jaunimas kuriasi kitur ir mielai atvažiuoja aplankyti savo gimtųjų kraštų, bet ne juose gyventi ir kurti savo ateitį.
Prisiminkime dar ir tai, jog nemažai gerų specialistų per paskutinius kelerius metus Lazdijus paliko dėl to, jog naujoji valdžia jiems darė vienokį ar kitokį spaudimą, dažnai vertindavo ne profesionalumo, bet lojalumo valdžiai aspektu.
Per merės Ausmos Miškinienės valdymo laikotarpį Lazdijai neteko tūkstančio gyventojų, o vien per šių metų pirmąjį pusmetį Lazdijuose neliko daugiau nei 200 žmonių.
Ką dabartinė valdžia padarė, kad gyventojų nemažėtų? Panašu, jog nuveikta labai mažai. Žinoma, merės ataskaitoje visokių monų prirašyta, bet realaus rezultato nėra.
Tiesa, lengvatikiai galėtų pasiskaityti vienos vilnietės, viešųjų ryšių specialistės socialiniame tinkle dainuojamas pagyras merei, kaip ji puikiai tvarkosi, kaip gražina ir gerina Lazdijus. Bet realistai į tai pažiūrės kritiškai, kaip į politinę turinio rinkodarą, artėjant savivaldos rinkimams. Juk neužtenka keletą kartų atvažiuoti į Krikštonis ar Lazdijus, kad nuspręstum, kaip puikiai čia tvarkosi Ausma.
Grįždami prie pasekmių, kurias gali sukelti sumažintas tarybos narių skaičius ateinančiuose savivaldybių tarybos rinkimuose, galime apie jas tik spėlioti.
Akivaizdu, jog naujojoje taryboje valdančiajai daugumai užsitikrinti reiks ne 13 (kaip dabar), bet tik 11 tarybos narių. Jei gerai sukris kortos, tai šiai daugumai gali užtekti tik dviejų politinių jėgų susitarimo. Dabar gi valdančioji dauguma sulipdyta iš keturių politinių segmentų.
Renkant tarybos narius, galima prognozuoti, jog ateinančiuose rinkimuose tarpusavyje susikaus perbėgėliai iš valstiečių – „Vardan Lietuvos”, A. Margelio visuomeninis judėjimas „Pirmyn!“ ir nemažai simpatikų turintys konservatoriai. Žinoma, politinėje kovoje dalyvaus atsigavę socialdemokratai, taip pat Lazdijuose politinio stuburo neturintys liberalai. Tam tikrų ambicijų rinkimuose turi ir Lietuvos regionų partija, kurios skyrius įkurtas ir Lazdijuose. Kas galėtų paneigti, jog politinėse batalijose dalyvaus ir kontraversiškai vertinamas Lietuvos šeimų sąjūdis?
Galima nedrąsiai prognozuoti, jog trys pagrindiniai žaidėjai rinkimuose pasidalins pagrindinius balsus, o kitiems liks trupiniai ir galvosūkis – prie ko taryboje prisiklijuoti. Norinčiųjų daug, o vietų tik 21.
O gal atsitiks stebuklas, kai mažiau bus geriau. Ir sprendimai taryboje bus priimami išmintingai, vieningai, pirmiausia galvojant apie Lazdijų žmones, gerovės indeksą pakeliant bent per keletą vietų aukščiau.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /