Dineta Babarskienė
Apniukęs dangus ir gerokai atvėsęs oras neišgąsdino Šeštokų parapijos tikinčiųjų, žmonės rinkosi į šv. Mišias. Džiaugiasi vietiniai, pagyrų negaili atvykstantieji, kad Šeštokų Švč. M. Marijos Nuolatinės Gelbėtojos parapijos bažnytėlė tiesiog akyse gražėja. Čia šilta, jauku, dar jaučiamas visai neseniai išdažytų grindų kvapas. Sekmadienį čia šv. Mišių metu į dangų kilo Padėkos auka už sėkmingus Švč. M. Marijos Nuolatinės Gelbėtojos bažnyčios remonto darbus.
Parapijos klebonas Valdemaras Smulskis sukvietė parapijiečius ir svečius į Padėkos šv. Mišias už Šeštokų parapijos tikinčiuosius ir visų kartu nuveiktus darbus bažnyčioje. „Kviečiu visus parapijos tikinčiuosius ir ne tik parapijos tikinčiuosius sudalyvauti Padėkos šv. Mišiose. Juk kiekvienas iš mūsų turime Dievui už ką padėkoti. Laukiu Jūsų visų“, – taip kvietęs klebonas.
Ir tai tapo puikia diena, gera proga pasakyti ačiū vienas kitam, pasidžiaugti, kad bendrai surėmus pečius ir širdis Šeštokų bažnytėlė tapo puošnesnė, jaukesnė, šviesesnė. Klebonas Valdemaras pirmiausia dėkojo visiems parapijiečiams, kurie savo malda ir auka parėmė remonto darbus. Skyrė padėkos žodžius ir rangovams, ir geradariams, ir Lazdijų rajono savivaldybei, rajono valdžios atstovams, rajono tarybos nariams, kurie savo rūpesčiu ir darbu prisidėjo prie sklandžios remonto eigos. Šeštokų medinė bažnytėlė miela, sava ir jauki. Net sunku patikėti, kad jaunas klebonas, dar visai neseniai pradėjęs darbą čia, gebėjo tiek padaryti. Pats klebonas – kuklus, didelių nuopelnų sau nepriskiria, atrodo, kad jis nė negirdi pagyrų, labiau linkęs dėkoti kitiems. Ne vieną kartą ir tikrai ne du vis kartojo ir kartojo padėką parapijos žmonėms, Lazdijų rajono savivaldybės valdininkams, tarnautojams, tarybos nariams, kurie išgirsta, kad reikia, labai reikia tvarkyti bažnytėlę, o ir planų ateičiai jaunas kunigas tikrai dar turi.
Sakydamas pamokslą kunigas Valdemaras atkreipė dėmesį, kad mes dažnai linkę kritikuoti, o tris svarbius žodžius išvis pamirštame, taip ir nepasakome: prašau, atsiprašau, dėkoju. „Mes jau nemokame nei prašyti, nei atsiprašyti, pamirštame ir padėkoti“, – sakė dvasininkas. Tačiau sekmadienį Šeštokų bažnyčioje gerų žodžių ir padėkų netrūko. O ir patys parapijiečiai gėrisi atsinaujinusia bažnyčia, džiaugiasi savo veikliu kunigėliu. Žmonės mato jo pastangas ir darbus, vertina jį už dėmesingumą jaunam ir pagyvenusiam, gebėjimą rasti bendrą kalbą su jaunimu ir pagarbą senjorams, paprastumą bendraujant, teisingumą ir atvirumą pokyčiams parapijoje. Tądien kunigas Valdemaras išgirdo žodžius, kokius retas šiandien gali išgirsti. „Tokio gero klebono mes dar neturėjome“, – pasakė garsiai bažnyčioje žilagalvė senolė. Pagyrų kunigui Valdemarui negailėjo ir Laimutė Vitukynienė, Kazlų Rūdos kultūros centro mišraus choro „Viltis“ vadovė, mat vis apsilankydama Šeštokų bažnyčioje akivaizdžiai matanti, kaip gražėja jos gimtinės bažnytėlė. Ir ne tik gražėja bažnyčia, čia lankosi chorai, orkestras.
Ir tądien jaukią sekmadienio atmosferą kūrė ir giesmes Viešpačiui skyrė Laimutės Vitukynienės vadovaujamas Kazlų Rūdos kultūros centro mišrus choras „Viltis“. Ir ne tik šv. Mišių metu giedojo, bet ir po jų šventinį koncertą dovanojo. Po bažnyčios skliautais skambėjo jaudinantys kūriniai. Muzikos ir žodžio dermė pakylėjo susirinkusius į aukštesnę, meno ir grožio, dimensiją.
Padėkos šv. Mišiose sulaukta ir svečių: merės patarėjos Sigitos Lenauskienės, savivaldybės tarybos narių Artūro Margelio, Beniaus Rūtelionio, Šeštokų seniūnijos seniūnės Lianos Audzevičienės. Merės patarėja S. Lenauskienė įteikė saldžią dovaną chorui lauktuvių iš Dzūkijos namo, į Kazlų Rūdą, parsivežti.
„Kad bažnytėlė dar labiau gražėtų, jaukėtų ir netuštėtų“, – palinkėjimas, kaip žmonės sako, tiesiai Dievui į ausį, nuskambėjęs iš kraštietės, buvusios šeštokietės Kazlų Rūdos kultūros centro mišraus choro „Viltis“ vadovės Laimutės Vitukynienės lūpų.