Dineta Babarskienė
Šiltėjančios žiemos neabejotinai daro įtaką: sudaro geresnes sąlygas peržiemoti paukščiams ir žvėrims. Sinoptikai prognozuoja, kad šiųmetė žiema, tikėtina, bus šiltesnė nei vidutiniškai. Tačiau kokia ta žiema bus, pamatysime. Laukti liko nebeilgai.
Kol kas gamtinės sąlygos – palankios, tad paukščiai neskuba palikti gimtinės, žvėrys veda jauniklius, pražysta gėlės, kurios paprastai džiugina mus pavasarį.
Žuvinte nakvynę suranda dideli migruojančių paukščių būriai: čia priskaičiuota net 28 300 žąsų, pernai beveik tuo pačiu metu jų buvo suskaičiuota 24 540. Maisto jos turi per akis, ypač noriai lanko kukurūzų ražienas, kur randa burbuolių. Kol turi kukurūzų liekanų, į žiemkenčius nesidairo. Žąsys, kaip tvirtina specialistai, jei orai palankūs, čia užsibūna iki lapkričio pabaigos, kartais net gruodžio mėnesio. Viskas priklauso nuo orų ir ar pakankamai suranda maisto.
Pastebima, kad prie neužšąlančių vandens telkinių pastaraisiais metais galima pamatyti ir baltųjų garnių, kurie netgi pasilieka žiemoti, neišskrenda: mūsų krašte suranda jaukų prieglobstį.
Viena lazdijiečių šeima dar visai neseniai stebėjosi, jog rudenį kieman pavasaris sugrįžo: šiltą šių metų spalį, 9–10 dienomis, pačiame Lazdijų mieste sodo medžiuose varnėnai švilpavo traukdami pavasarines giesmeles, kaip tai daro anksti pavasarį prie inkilų prieš pradėdami rūpintis savo lizdais.
Gandrų mūsų krašte jau nematyti. Tik „veisiejiškis“, kuris daugybę metų Veisiejuose sau saugiai gyvena ir stebina tik atvykėlius: vietiniai žino, jog šis gandras čia gyvena ištisus metus. Tiesa, baltasis gandras pastebėtas praeitą savaitgalį Alytuje: dėl kokių priežasčių neišskridęs, neaišku.
O štai gamtininkas Ramūnas Buinauskas pasidalino savo savaitgalio pasivaikščiojimų po mišką įspūdžiais. Šeštadienį Trako miške surado pakankamai „šviežią“, gal 3 savaičių senumo, šernės guolį, primenantį tikrą namelį su stogu, kuriame, tikėtina, ji atsivedė šerniukus. Gamtininkas paaiškina, kodėl taip mano: „Šernės lizdas sukrautas iš šią vasarą išaugusių žolių ir šakelių, kurios po jų nuskynimo daugiau neatžėlė toje vietoje“. „Ankstyva ši vada ar vėlyva, tai jau kaip kas pavadins, bet kad „apsišernuota“ neįprastu laiku, tai faktas. Šerniukus atsivedė rudenį, nors turėtų žiemos pabaigoje“, – tikina gamtos mylėtojas. Anot jo, pasisuko protas ne tik orams, bet ir žvėrims. „Kita vertus, gamtoje visad pilna netikėtumų, ypač dabar, kai orai išties šilti“, – sako jis.
O štai Žagarių kaimo sodybos kluone, pas Žagarių bendruomenės pirmininkę Lijaną Kubilienę, tikėtina, apsigyveno… barsukas. Gyvūnas prisitempė iš lauko
gausybę lapų ir susisuko lizdą. Ko gero, žvėrelis turi rimtų ketinimų: ruošiasi praleisti čia žiemą. Apie tai papasakojo sodybos šeimininkė. Stebisi ji, kad vidury kaimo apsigyveno toks žvėrelis. Prisipažįsta, kad pati jo gerai nemačiusi, jai net patarę kamerą kluone įmontuoti ir tada būtų galima įsitikinti, ar tikrai čia barsukas apsigyvenęs. „Aš jį lyg ir mačiau pernai. Bet galvojau, gal vaidenasi? Atrodo, mačiau kažkokį žvėriuką balta nugara“, – prisimena moteris. Vasarą jis tempė šieną kluonan, o dabar šeimininkė rado dar ir krūvą lapų. Pasirodo, ten iškasti urvai „baisiniai“: žvėrelis iškasęs urvus po lentomis ir iš jų supylęs apie metro aukščio žemių kauburį – sulig arklinio plūgo rankenomis.
Lijana tikina, kad naujasis gyventojas jai visai netrukdo, net pajuokauja, kad nei į vištas, nei į karves nesikėsina, tad gali sau ramiai gyventi. „Dar vienas gyventojas prie ūkio – gerai. O gal nuo kokių piktų dvasių apsaugos?“ – svarsto šypsodamasi Lijana.
Naujienos neįprastos lapkričio mėnesiui ir augalijos pasaulyje: Žuvinto biosferos rezervato Buktos miške sužydo baltažiedės plukės.