Šiemet Estijoje ant Virtsjervo ežero vykusiame 19-ame pasaulio poledinės žūklės čempionate Lietuvos rinktinė, vėl pademonstravusi gerus žvejybos įgūdžius, iškovojo garbingą antrąją vietą ir buvo apdovanota sidabro medaliais.
Iš vienuolikos čempionate besivaržiusių komandų likimas plačiausiai šypsojosi Ukrainos žvejams, jie sugavę daugiausiai žuvies – 34,675 kg, surinkę mažiausiai baudos balų – 24, iškovojo pirmąją vietą ir buvo apdovanoti aukso medaliais. Antroji vieta ir sidabro medaliai atiteko Lietuvos komandai, sugavusiai 29,090 kg žuvies ir surinkusiai 40 baudos balų, trečioje vietoje liko Latvijos komanda, iškovojusi bronzos medalius. Latviams, nedaug atsilikusiems nuo lietuvių, pavyko sugauti 27,186 kg žuvies, jie surinko 46 baudos balus. Čempionato šeimininkai estai, sugavę 21,270 kg žuvies ir surinkę 66 baudos balus, liko aštuntoje vietoje.
Lietuvos rinktinė 19-ame pasaulio poledinės žūklės čempionate dalyvavo tokios pačios sudėties, kaip ir praėjusiais metais mūsų šalyje vykusiame čempionate, kai buvo iškovotas auksas. Lietuvos rinktinės nariai, antrus metus iš eilės iškovoję aukščiausias vietas: Modestas Atmanavičius (alytiškis), Deividas Račkauskas, Artūras Skvirba (alytiškis), Arūnas Koska ir Mindaugas Leonas (alytiškis), Adas Šunta. Rinktinę treniravo Rolfas Bitinas ir Darius Jakiūnas.
Lietuvos rinktinės nariai, antrus metus iš eilės iškovoję aukščiausias vietas: Modestas Atmanavičius (alytiškis), Deividas Račkauskas, Artūras Skvirba (alytiškis), Arūnas Koska ir Mindaugas Leonas (alytiškis), Adas Šunta. Rinktinę treniravo Rolfas Bitinas ir Darius Jakiūnas. (Nuotraukos iš Mindaugas Leonas FB paskyros.)
Du Lietuvos rinktinės nariai pateko į geriausių 2023 metų pasaulio poledinės žūklės žvejų dešimtuką. Asmeninėje sąskaitoje penktą vietą užėmė D. Račkauskas, sugavęs 6,912 kg žuvies, o M. Atmanavičius, sugavęs 6,766 kg žuvies, aštuntą vietą.
Ketvirtą kartą pasaulio poledinės žūklės čempionatuose dalyvavęs M. Atmanavičius pasakojo, jog šis čempionatas buvo pats sudėtingiausias. „Virtsjervo ežeras yra vandens telkinys, daugiau kaip keturis kartus didesnis už Kauno marias, užimantis 270 kvadratinių kilometrų plotą. Jo dydis ir atvira vieta lėmė tai, jog net menkiausias vėjelis sukeldavo didelį šaltį, be to, treniruočių, kurios vykdavo kasdien du kartus po tris valandas, sąlygas sunkino pūgos, tačiau blogiausia buvo tai, kad sunkiai sekėsi susitarti su Estijos žuvimis, jos nenorėjo kibti, labai sunkiai pavyko atrinkti joms patinkantį jauką“, – pasakojo apie mėnesį laiko treniruotėse Estijoje praleidęs M. Atmanavičius.
Anot aistringo žvejo alytiškio, ežere, ant kurio vyko pasaulio čempionatas, veisiasi tokios pačios žuvys, kaip ir Lietuvos ežeruose – kuojos, karšiai, pūgžliai, plakiai. „Jei toks vandens telkinys būtų netoli mano namų, niekada į jį žvejoti nevažiuočiau, nes labai didelė loterija – užkibs ar ne“, – tikino M. Atmanavičius.