Sovietmečiu senosios Alytaus žydų bendruomenės maldos namuose laikyta druska, perinti viščiukai… Tačiau nuo Antrojo pasaulinio karo apleista sinagoga sulaukė savo valandos – ji restauruota ir vėl turi garbingą kultūrinę paskirtį miesto gyvenime. Buvę maldos namai kviečia visus apsilankyti ir tapti jų naujojo gyvenimo dalimi.
Išliko daug autentikos
Alytuje, šalia aikštės Kauno gatvėje, 1856 m. pastatyta pirmoji medinė sinagoga. Tai buvo nedidelis, pailgo plano krosnimis apšildomas pastatėlis, po vienu stogu glaudęs mokyklą ir rabino butą. Kiek vėliau tame pačiame amžiuje greta išdygo mūrinė sinagoga. „Tai rodo spartų to meto Alytaus žydų bendruomenės vystymąsi. Vėliau degę ir vėl atstatyti maldos namai tapo svarbiu žydų bendruomenės centru. Greta atsirado ir rabino namas“, – maldos namų istoriją pasakojo Alytaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Abromaitis.
Jis pasidžiaugė, kad iki šių dienų kompleksas palyginti gerai išlaikė savo pirmykštę išvaizdą. Raudonų ir geltonų plytų sinagogos fasadus puošia pagrindiniai judaizmo simboliai: Dovydo žvaigždė, Dekalogas, tačiau, kaip yra būdinga žydų maldos namams, visa liturginė puošyba koncentruojama sinagogos viduje. „Sinagoga atitinka daugelį halachoje keliamų reikalavimų, orientuota rytų – vakarų kryptimi, su dviaukšte moterų galerija. Rytinėje pusėje esanti vyrų salė – erdvi, keturkampio plano, su keturiolika aukštų smailėjančių arkinių langų“, – daugiakultūriškumo dvasią miestui suteikiantį pastatą apibūdino pašnekovas.
XXI amžių sinagoga būtų pasitikusi dar autentiškesnė, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais sunaikinus tikruosius šeimininkus, ji buvo išgrobstyta ir išniekinta, o sovietiniais metais paversta druskos sandėliu, dėl ko itin nukentėjo vidaus interjerai. Vėliau čia įrengta viščiukų perykla…
„Atkūrus nepriklausomybę, sinagogos būkle susirūpino vietos savivaldybė, – pasakojo N. Abromaitis. – Taip prasidėjo sinagogos atgimimas, kuris vainikuotas 2016–2021 metais, kai pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis sinagogos pastatas rekonstruotas, sutvarkyta jį supanti teritorija.“ Alytiškiai didžiuojasi, kad be kitų svarbių darbų, pavyko atnaujinti ir unikalią maldų salės ir moterų galerijos sieninę tapybą. Sinagogą pritaikant kultūrinėms reikmėms buvo įrengtos pagalbinės patalpos, universali ekspozicijų salė, tualetai, keltuvas neįgaliesiems, įsigyta ir sumontuota kultūrinėms paslaugoms teikti būtina įranga ir baldai.
Erdvė kultūrai
Bendromis Kultūros ministerijos ir Alytaus miesto savivaldybės pastangomis sinagoga buvo prikelta naujam gyvenimui ir atgijo ne tik kaip kultūros paveldo objektas, bet ir kaip modernus daugiafunkcis menų centras, Alytaus kraštotyros muziejaus padalinys“, – teigia N. Abromaitis. Šiuo metu sinagogos pastate veikia Audiovizualiųjų menų centras, kuriame nuolat vedamos ekskursijos, pristatančios kadaise gyvenusios žydų bendruomenės istoriją, organizuojami edukaciniai užsiėmimai moksleiviams.
Aušra Jurčiukonienė, kultūros projektų vadovė, laikinai vykdanti Alytaus kraštotyros muziejaus direktoriaus funkcijas, teigia, kad alytiškiai maloniai kviečia pas juos apsilankyti aplinkinių rajonų gyventojus. Ir ne tik apžiūrėti bei susipažinti su senosios sinagogos istorija, bet ir paminėti įvairias datas – Lietuvos žydų genocido aukų atminties dieną, Muziejų nakties renginius ir pan. Čia vyksta knygų pristatymai, seminarai, konferencijos, labdaros renginiai, filmų peržiūros. Sinagogos erdvėse rengiamos šiuolaikinio meno parodos, be to, lankytojai gali susipažinti ir su rečiau eksponuojamais, Lietuvos nacionalinių muziejų fonduose saugomais žymių šalies dailininkų kūriniais. Audiovizualiųjų menų centre dažnai skamba muzikos garsai. Jame vyksta Tarptautinio Dainavos šalies muzikos festivalio koncertai, taip pat Sakralinės muzikos festivalio atidarymo koncertai, kuriuos rengia Alytaus muzikos mokykla. Prie įvairių menų centro veiklų nuolat prisijungia Alytaus miesto teatro aktoriai, kiti miesto kultūros lauko atstovai.
„Kadangi Alytaus kraštotyros muziejus užpernai tapo akredituota savanorius priimančia organizacija, Audiovizualiųjų menų centras taip pat aktyviai dirba su jaunaisiais savanoriais, prisidedančiais prie įvairių veiklų“, – pasakojo A. Jurčiukonienė.
Ji džiaugiasi, kad per neilgą Audiovizualiųjų menų centro gyvavimo laikotarpį, nuo 2021 m. birželio mėnesio iki dabar, čia įvyko 62 įvairaus pobūdžio kultūriniai renginiai, sulaukę 4116 žiūrovų dėmesio. „Pernai, kai Alytus buvo Lietuvos kultūros sostinė, sinagogoje buvo pristatyta iš Niujorko atgabenta, analogų Lietuvoje ir pasaulyje neturinti litvakų dailės paroda. Itin vertingos savo kolekcijos dalį jai paskolino žymus kineziterapeutas Samuelis Tacas, turintis glaudų ryšį su Alytumi“, – pasakojo A. Jurčiukonienė.
Ji pabrėžia, kad gyvavimui yra svarbus Kultūros ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų indėlis palaikant menų centre vykdomas veiklas, nes kai kurios jų iš dalies finansuotos Lietuvos kultūros tarybos ir Kultūros paveldo departamento.
Daugiau apie Audiovizualiųjų menų centre vykstančias veiklas galima sužinoti internetinėje svetainėje www.alytausmuziejus.lt.
