Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Metelių regioninio parko Lankytojų centre, įsikūrusiame ant Dusios ežero kranto, eksponuojama keliaujanti paroda „Nuo Arkties iki Antarkties“, pasakojanti apie klimato kaitą ir žmogaus veiklos pasekmes gyvūnų ateičiai.
„Iš Klaipėdos jūrų muziejaus atkeliavusi ekspozicija pristato, kaip klimato kaita veikia vandenynų ir jūrų gyventojų išlikimą – gyvenamas teritorijas, buveines, jų prisitaikymą ar neprisitaikymą, mitybinės grandinės sutrikimus“, – apie pirmąją šiais metais parodą Metelių regioninio parko Lankytojų centre sakė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Metelių regioninio parko grupės patarėja Irma Maciulevičienė.
Parodoje kūrybiškai jungiamos esminės aplinkosaugos temos – klimatas, jo kaita ir žmogaus veiklos įtaka šiam procesui. Kūrybiškai įtaigiai parengtoje parodoje keturi gyvūnai, kuriems ledas yra būtina išgyvenimo sąlyga, – jūrų vėplys, pingvinas, ruonis ir koralas – papasakoja, kas gali nutikti ir kaip viskas gali pasikeisti, jeigu žmonės nepakeis savo veiklos ir Žemė nepajėgs atvėsinti vis kylančios temperatūros.
„Keliaujančios parodos idėja kilo norint paaiškinti, kokį didelį poveikį žmonėms daro klimato atšilimas. Visa tai labai svarbu paaiškinti moksleiviams, studentams, o mokytojams ir dėstytojams tai gana sudėtinga padaryti, nes reikia faktų, akivaizdžiai įrodančių klimato kaitos pokyčius.
Ekspozicijoje surinkti faktai parodo klimato kaitą mūsų planetoje, būtent dėl klimato atšilimo. Koralai išbąla ir miršta nuo karščio bangų, pingvinai netenka perimviečių, nes Antarktyje ištirpsta dideli plotai ledynų, jie lūžta ir išplaukia. Jūrų vėpliai Arkties vandenyne taip pat netenka veisimosi ir mitybos plotų, nes vanduo šyla ir nuplinka ištisos salos, tapdamos netinkamomis gyventi, vaikams vesti, nes juos jūrų vėpliai veda ant jūros lyčių“, – aiškino parodos kuratorius, Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė ir pridūrė, jog Jūrų muziejus savo fonduose turi labai daug eksponatų, kurių negali parodyti ekspozicijose dėl nedidelio ploto pačiame muziejuje, tad keliaujančios parodos – puiki išeitis kuo daugiau žmonių supažindinti su jais.
Anot R. Dailidės, visi šie faktai iliustruoja, kaip klimatas kinta ir kodėl kinta. Kartais mes mėginame paaiškinti, jog dėl to ne žmogus kaltas, bet ir gamta daro kažkiek įtakos.
„Tačiau tiesa yra tokia, kad milijardai žmonių, gyvenančių šioje planetoje, daro labai didelę įtaką gamtai. Klimatas šyla dėl anglies dvideginio dujų kiekio padidėjimo atmosferoje, metano dujų išmetimo į atmosferą, kada žmogaus veikloje atsiranda įvairių problemų, tarkime, sprogsta dujotiekiai ar kažkas kito nutinka. Dėl to atmosferoje susikaupia tam tikros dujos, kurios sukuria papildomą šilumos sluoksnį, ir prasideda klimato kaita.
Visa tai galima stebėti – atsiranda šiltesnės žiemos, vasarą atsiranda karščio bangų, kurių metu vasarą mūsų šalyje labai nusenka upės, vyksta stiprus vandens garavimas, susiformuoja sausros“, – apie parodos siekį paaiškinti, kodėl klimatas šyla ir kokį poveikį pokyčiai turi visai gyvūnijai bei pačiam žmogui, bei paskatinti kiekvieną mūsų tausoti gamtą, išsaugant jos įvairovę, kalbėjo R Dailidė.
Paroda veiks iki gegužės 3 dienos centro darbo laiku: šeštadieniais 10–15 val., o darbo dienomis iki 18 val. Poilsio dienos – sekmadienis ir pirmadienis.
Paroda iš Metelių regioninio parko Lankytojų centro keliaus į Žuvinto biosferos rezervato Lankytojų centrą.