Britų ekonomikos, politikos, finansų ir verslo leidinio „The Economist“ tyrimų ir analizės padalinys „The Economist Intelligent“ visiškai neseniai publikavo kasmetinį pasaulio valstybių demokratijos indeksą. Naujausi šios tyrimų bendrovės duomenys rodo, kad Rytų Europos regione 2022 metais Lietuva išlaikė itin aukštą 5 vietą. Pasaulyje iš 165 valstybių ir dviejų teritorijų, kurias vertino „The Economist Intelligent“ analitikai, Lietuva pakilo per vieną vietą ir šiuo metu yra 39 vietoje.
2022 metais Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas išliko stabilus ir yra įvertintas net 9,58 balo iš 10. Mūsų regione tai yra aukščiausias rinkimų proceso ir pliuralizmo įvertinimas. Tokį patį indeksą taip pat turi Estija, Čekija, Slovėnija, Latvija ir Slovakija.
Vertinant Lietuvos rinkimų procesą ir pliuralizmą kitų pasaulio regionų kontekste, pagal savo balą Lietuvos rinkimų procesas lygiuojasi net su tokiomis šimtametes demokratijos ir laisvės tradicijas turinčiomis šalimis kaip Švedija, Šveicarija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Pietų Korėja ir Izraelis.
Remiantis ekspertų tyrimo duomenimis, bendras Lietuvos demokratijos indeksas – 7,31 balo iš 10. Demokratijos indeksas rodo, kad iš visų šalies kriterijų geriausiai vertinamas Lietuvos rinkimų procesas ir pliuralizmas (9,58 balo). Šis rodiklis stipriai kilsteli bendrąjį mūsų valstybės demokratijos indeksą. Pakankamai aukšto įvertinimo sulaukė ir pilietinės laisvės Lietuvoje – 8,82 balo iš 10 galimų. Kiek žemesni vertinimai skirti Vyriausybės veiklai (6,43 balo), politiniam dalyvavimui (6,11 balo) ir politinei kultūrai (5,63 balo).
2021 metais Lietuva buvo įvertinta 7,18 balo ir užėmė 40 vietą pasaulio valstybių reitinge. 2020 metais mūsų šalis turėjo 7,13 balo ir 42 vietą. 2019 metais valstybei buvo skirtas 7,50 balų įvertinimas ir 37 vieta. 2018 metais Lietuva taip pat buvo gavusi 7,50 balo ir užėmė 36 vietą. Aukščiausias demokratijos lygis mūsų šalyje buvo 2013–2015 metais ir siekė 7,54 balus.
Kaip ir anksčiau, taip ir 2022 metais, Lietuva vis dėlto pagal šį demokratijos indeksą yra priskiriama „demokratijos su trūkumais“ kategorijai. Šiai kategorijai priskiriamos šalys, turinčios laisvus ir sąžiningus rinkimus. Jose gerbiamos pagrindinės pilietinės laisvės, tačiau esama trūkumų sprendžiant demokratijos problemas, tokias kaip neišvystyta politinė kultūra ir nedidelis politinis dalyvavimas.
Aukščiausią demokratijos indeksą turinčių šalių dešimtuke yra Norvegija (9,81 balo), Naujoji Zelandija (9,61 balo), Islandija (9,52 balo), Švedija (9,39 balo), Suomija (9,29 balo), Danija (9,28 balo), Šveicarija (9,14 balo), Airija (9,13 balo), Nyderlandai (9 balai) ir Taivanas (8,99 balo).
Lyginant kaimyninių valstybių demokratijos indeksus, aukščiausią vietą užima Estija, išlaikiusi 27 vietą (7,96 balo), Latvija, išsilaikiusi 38 vietoje (7,37 balo), Lenkija, pakilusi per penkias pozicijas į 46 vietą (7,04 balo), o šlykščiai ir apgailėtinai Ukrainą užpuolusi teroristinė Rusijos valstybė nukrito per 22 pozicijas į 146 vietą (2,28 balo), o nuožmaus ir kruvino diktatoriaus valdoma Baltarusija nusileido per 7 pozicijas į 153 vietą (1,99 balo).