Seimas antradienį nutarė svarstyti teisės aktų pakeitimų paketą, kuriuo siūloma reformuoti teismų sistemą. Pertvarka siūloma optimizuoti teismų resursus, teisėjų darbo krūvį, didinti jų motyvaciją, plėsti specializacijos galimybes.
Po pateikimo Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektui pritarė 102 Seimo nariai, 4 parlamentarai buvo prieš, 23 susilaikė.
Toliau įstatymų pakeitimų projektus svarstys parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Kaip anksčiau skelbė įstatymų pakeitimų paketą paruošusi Teisingumo ministerija, reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros. Pertvarkos projektą ministerijai padėjo ruošti ir Teisėjų taryba.
Inicijuotais pakeitimais siekiama įgyvendinti ir Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijos, kuriomis raginta ieškoti sprendimų dėl minimalaus teismo dydžio, optimalaus teisėjų skaičiaus ir teisėjų specializacijos poreikio bei teisėjų darbo krūvio tolygumo.
Teismų reformoje numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Apylinkių teismų įsteigimo projektu būtų apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra. Apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Toks atstumas akcentuojamas tarptautinėse rekomendacijose dėl teismų sistemos žemėlapių sudarymo, kaip užtikrinantis teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu. Kartu numatyta papildoma galimybė bylos šaliai reikalaujant pasinaudoti teismo vaizdo konferencijomis, telekonferencijomis ar kita įranga to apylinkės teismo arba tų teismo rūmų patalpose, kur šaliai tektų atvykti, jei byla žodinio proceso tvarka būtų nagrinėjama gyvai.
Iš viso ketinama atsisakyti penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų.
Remiantis siūlomos reformos projektu, Plungės apylinkės teismas būtų panaikintas, jo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, optimizuotoje teismų sistemoje, pasinaudojant gerąja Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų patirtimi organizuojant posėdžius Elektrėnų savivaldybėje, taip pat bus ieškoma platesnių išvažiuojamųjų posėdžių organizavimo kitose patalpose, pavyzdžiui, suteiktose savivaldybės, galimybių.
Lazdijuose – vienas teisėjas
Seime antradienį įstatymo projektų paketą pristačiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska tikino, kad siūlomų naikinti teismų rūmų situacija teisėjų skaičiaus prasme yra itin prasta.
„Šiai dienai, deja, situacija šiuose pastatuose yra tokia, kad turime po 1 ar 2 teisėjus. Pavyzdžiui, Lazdijuose turime vieną teisėją, 2000 kvadratų, aptarnaujantį žymiai didesnį personalą. Darbo krūvio užtikrinti mes negalime“, – pavyzdį pateikė E. Dobrowolska.
Opozicijoje dirbančių „valstiečių“ atstovas Stasys Tumėnas kėlė klausimą, ar siūloma teismų reforma nebus be reikalo einama institucijų centralizavimo keliu, dėl ko galėtų pablogėti teismų pasiekiamumas.
E. Dobrowolska, pasitelkdama Lazdijų teismo rūmų pavyzdį, pabrėžė, kad dabartinėje situacija kenčia pats teisingumo vykdymas, teisėjai negali specializuotis.
„Lazdijuose mes turime vieną teisėją, jis neturi galimybės specializuotis. Visos bylos – civilinės, administracinės, baudžiamosios – keliauja pas vieną teisėją. Gyvendamas tame regione, tu žinai, kas nagrinės tavo bylą. Tas teisėjas neturi karjeros galimybės“, – pažymėjo ministrė.
Seime, diskutuojant dėl teismų reformos, konservatorius Antanas Matulas neslėpė manantis, kad siūloma pertvarka be reikalo užsimota naikinti kai kuriuos teismų rūmus.
„Pasvalio teismo rūmai naikinami, nors bylų yra apie pusantro tūkstančio daugiau negu Joniškio rajone, nors ten paliekama infrastruktūra, daugiau negu Anykščių rajone, kur paliekami rūmai, žymiai daugiau negu Molėtų rajone, kur paliekama infrastruktūra“, – dėstė parlamentaras.
Tikisi sutaupyti virš 4 mln. eurų
Siekiant, jog teisminiai procesai, būtų efektyvesni, kartu su teismų reforma siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie leistų didžiąją dalį bylų, apylinkės teismuose nagrinėjamų rašytinio proceso tvarka (papildomai apie 30 tūkst. civilinių bylų, kas sudarytų apie 21 proc. visų gautų civilinių bylų skaičiaus), automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.
Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais skaičiavimais, įgyvendinus reformą, per tris reformos įgyvendinimo etapus (iki 2026 metų) būtų sutaupyta apie 4,35 mln. eurų, kurie galėtų būti panaudoti teismų personalo skatinimui ir inovacijų plėtrai teismuose.
Gytis Pankūnas (ELTA)
Ministrė, teigdama, kad Lazdijuose yra vienas teisėjas, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi Lazdijų rūmuose šiuo metu dirba du teisėjai. Pagal turimą bylų skaičių/krūvį turėtų dirbti netgi 3 teisėjai. Tačiau 3 teisėjo etatas buvo perkeltas į Alytų ir dalis Lazdijų bylų yra persiunčiamos kitiems teismo rūmams, kurių krūvis mažesnis. Todėl galimas Lazdijų rūmų uždarymas tikrai nėra susijęs tik su mažu krūviu, o greičiau tik su dideliu pastatu. Lazdijų politikai galėtų tuo labiau pasidomėti, tačiau kviečiama merė į susitikimą dėl Lazdijų rūmų ateities, pasak teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotojos viešo teisėjų tarybos posėdžio metu išsakytos informacijos (balandžio 28 d. posėdžio įrašo 2 val. 31 min.), neatvyko ir net nesiteikė nurodyti neatvykimo priežasčių. Taigi nusimato rajono likimas be dar vienos valstybinės institucijos. Tuoj bus galima prijungti rajoną prie kito didesnio, pvz. Alytaus, kaip numatoma padaryti su teismu, ir nereiks savivaldybės pastato su visa administracija…