Istorija turi bjaurią savybę – kartotis. Ir kartais būna taip, kad apimta toks dežavu jausmas – lyg jau būtumei kažkur matomą vaizdą matęs. Kažkur kažkada anksčiau. Tai kartojasi.
Panašus jausmas apima stebint rajono pagrindines valdančiąsias partijas – demokratus su konservatoriais.
Atrodytų, lyg ir turėtų viskas eiti „tik pirmyn“, bet realybėje – senas erzacas, tarsi antrą kartą ant tų pačių tirščių užpilta kava.
Kaip žinia, rajono konservatorių skyrius atsinaujino. Sakau be pašaipos, nes po triuškinamo Klėjaus fiasko rinkimuose, kai vietoj buvusių penkių vietų savivaldybės taryboje tesugebėta išspausti vos dvi, senoji konservatorių sąjūdietiška gvardija ėmėsi ryžtingų sprendimų ir šešerius metus skyriaus pirmininku besimėgavusį Audrių ištrenkė lauk.
Oficialiai, kalbama, pats atsistatydino, bet ne tose detalėse esmė. Esmė, kad ideologiniai Lazdijų konservatoriai susivokė, jog nieko nekeičiant jų laukia visiškas išnykimas iš rajono politinio žemėlapio. Toks, koks ištiko darbiečius, o šį pavasarį – ir liberalus.
Negalime būti naivūs ir manyti, kad ponas Klėjus su savo palaikytojais skyriuje nesirengė ar nesitikėjo valdžios praradimo. Tad natūralu, kad darė viską, jog kortas išlaikytų savose rankose, t. y. parinko „savus“ kandidatus, kurių viena ar kita būtų formaliai tapusios pirmininkėmis, o Audrius su savo politine freilina ir toliau būtų vairavęs rajono konservatorius nuo galinės sėdynės.
Senas politinių intrigų meistras, puikiai išmanantis politinių partijų vietinių skyrių užreideriavimo politiką, nepagalvojo, kad senoji Sąjūdžio laikais užgimusi Lazdijų konservatorių armija dar gali pergudrauti, ir, svarbiausia, nebebijos kirsti per kinkas.
Kol nesužinojo, kad slaptame balsavime naujuoju Lazdijų konservatorių pirmininku išrinktas ne jo „statytas“ Nekraševičius, viskas abiem Lazdijų konservatorių atstovams savivaldybės taryboje buvo gerai.
Juk pats Audrius susirinkimą kvietė, darbotvarkę su Jūrate Juodzevičiene svarstė, siuntė, derino ir kitaip procedūras pildė. Net Semešką buvo pasikvietę, kad „iš centriuko“ kontrolė formaliai būtų išlaikyta.
Ir viskas buvo gerai. Iki kol sužinojo slapto skyriaus pirmininko rinkimų balsavimo rezultatus. Tada prasidėjo…
Pirmiausia buvo sukurptas skundas konservatorių vadovybei Vilniuje – pažeistos, mol, procedūros. Gi, matai, tarsi Semeška nebūtų dalyvavęs ir iki balsavimo jokių priekaištų neturėjęs – nei dėl pirmininko Audriaus ataskaitos, nei dėl skyriaus iždo reikalų, nei dėl kvorumo ar posėdžio darbotvarkės siuntimo kviečiamiesiems.
Juolab, kad – o tu perkūne – pats Audrius su Jūrate tą skyriaus susirinkimą ir organizavo. T. y. jei kas ir buvo nepadaryta, neišlaikyta, pažeista, tai visos strėlės turi ir keliauti tiems, kas iki Nekraševičiaus Lazdijų konservatoriams vadovavo, t. y. Klėjui su Juodzevičiene.
Ką veiks su tuo „danosu“ konservatorių valdžia Vilniuje, dar neaišku, bet žinant, kad partiniame Priežiūros komitete yra, nelaimei, tas pats Semeška, ką tik su savo Tapino čekiukų riksmais suėdęs be druskos Druskininkų skyriaus konservatorių vadą, tai tikėtina, kad užmačia sunaikinti konservatorius Dzūkijoje bus vykdoma ir Lazdijų skyrius kris prieš tai, kai eilėje už jo išsirikiuos Vrubliausko Alytaus skyrius.
Bet šituo „pastukalinimu“ partijos vadovybei ir naujojo Lazdijų konservatorių vado neigimu Klėjaus su Juodzevičiene politiniai viražai nesibaigė.
Matyt, užkaitinti karštos liepos saulės, abu veikėjai atsibeldė liepos 5-ąją į Naujosios Kirsnos bendruomenės namus, kur iš partijos Skvernelio suspenduota ir patraukta iš politinių postų Lazdijų demokratų merė Ausma Miškinienė buvo susikvietusi savo partiečius. Oficiali priežastis – Skvernelio Beniui duotas nurodymas iš demokratų skyriaus pirmininkės pa(si)šalintos Ausmos pakeitimo ceremonija.
Bet, o netikėtume, į savivaldybės vietos bendruomenei duotas patalpas susikrausčiusian demoktratų susirinkiman atlėkė ir pati „nepartinė“ merė Ausma. Ir, kaip jai įprasta, lipo ant scenos, kur rėžė ugningą kalbą.
Visur priešai, mus puola, kalti valstiečiai, čia mums kerštas, atlaikysim, nepraeis, AŠ atėjau ilgam, nesitrauksiu, stovėsiu, eina nafig, kodėl kvorumo nesukvietėt – čia taip trumpai atpasakojau tai, kuo dalinosi patys demokratai po to susirinkimo, kuriame Beniui nepavyko įvykdyti Skvernelio „zadanijos“ – nauja pirmininkė neišrinkta. Vadovauti liko l.e.p.a.s Benius. Gal ir gerai…
Bet įdomiausia – ne tiek apie merės Ausmos „nepartinį“ dalyvavimą naujo pirmininko rinkimuose, kiek kad į tą susirinkimą Naujojoje Kirsnoje įpusėjus vakarėliui pro atsidariusias duris įžengė konservatorių atstovai savivaldybės taryboje ir valdančiojoje daugumoje – Klėjus su Juodzevičiene.
Ką ten užlipo? Politine tryda paleido nuo scenos… Mes palaikome, palaikome, palaikysime, mes klaidų pridarėme, kad anoje kadencijoje palikome, išsižadėjome, daugiau to nebus, nebus, nebuuuuussssss…… Mylim, pasižadam, padėėėėėsim, vykdysim programą, aha, ne savo, jūsų, vyyyykdysim….
Va taip bliovė ir krūtinėn mušėsi, čia šaržuojant, ant demokratų vakarėlio scenos niekieno neįgalioti Lazdijų konservatorių atstovai, maurai savojoje partijoje, laižantys batą ir dėkojantys už kvazigarbę ir kvazivaldžią.
Nežinau, ar apie tokį dvoijkos vojažą žino naujasis konservatorių rajono vadas ir jo pavaduotojai – senoji Sąjūdžio armija. Bet rašau, kad sužinotų ir kad išvadas pasidarytų.
Laiko klausimas, kada konservatoriai taryboje pereis pas demokratus ir Audriukas imsis savo eilinės zadanijos – užimti paštą, telegrafą ir partiją imti ardyti iš vidaus. Netikite? Paklauskite Apanavičiaus, Markūno, Margelio ar Leščinsko su Sukacko Kęstu. Ir atmerkit akis vieną kartą… Maurai nesikeičia. Kaip ir agentai.
Apžvalgininkas
straipsnis apie nieka, tik noras pakiršinti konservatorius