Besimokant mokykloje mane itin domino geografija ir istorija, kurios leido susipažinti su pasaulio praeities įvykiais ir dabartimi. Gana anksti nusprendžiau, kad baigęs vidurinę mokyklą į aukštąją stosiu studijuoti geografijos arba istorijos. Nors baigiau geografiją, bet istorija dabar yra vienas iš mano pomėgių.
Studijų metais itin dažnai užsukdavau į M. Mažvydo biblioteką. Nors iš pradžių ten eidavau nutaręs pasimokyti specialybės dalykų, bet neištvėręs greitai atsidurdavau skaitykloje, kur iki užsimiršimo vartydavau aktualią lietuvišką spaudą. Knietėdavo pavartyti ir senos spaudos komplektus. Ypač tuos, kuriuose būdavo rašoma apie pasaulio futbolo čempionatus. Su malonumu pradėjau knaisiotis ir užsienio spaudoje. Laisvojo Vakarų pasaulio laikraščiai skaitykloje pasirodydavo kelių dienų senumo. Čia pirmą kartą į rankas paėmiau britiškuosius „The Sun“, „The Times“, „Financial Times“ ir „The Guardian“, prancūziškuosius „Le Monde“, „Le Figaro“ ir „Liberation“, ispanų „El Pais“, itališkuosius „La Repubblica“, „Il Messaggero“, vokiškuosius „Die Welt“, „Der Spiegel“ ir „Süddeutsche Zeitung“. Man ypač patiko Niujorko dienraštis „The New York Times“. Visi minėti laikraščiai pribloškė ir patiko įspūdingu puslapių skaičiumi, dideliu formatu, įmantriais šriftais užrašytais pavadinimais, originaliomis nuotraukomis ir, žinoma, savo didele apimtimi ir turinio temų gausa. Juose itin plačiai būdavo nagrinėjamos visos gyvenimo sritys. Iš tiesų M. Mažvydo bibliotekos skaitykloje jausdavausi patekęs į spaudos rojų.
Mano studijų metu buvo leidžiamas savaitraštis lietuvių kalba „Kalba Vilnius“. Kiekviename jo numeryje būdavo nedidelė rubrika „English USA“. Ją skaitant buvo galima ne tik gauti anglų kalbos pradmenis, bet ir sukaupti pradinį šios užsienio kalbos bagažą. Nors mokykloje mokiausi vokiečių kalbą ir griežtos mokytojos dėka aštuntoje klasėje jau visai neblogai braizgalojau vokiškai, bet mokytoja išėjo į pensiją, o likusius trejus metus vokiečių mus mokė atsipūtęs mokytojas, tad trejus metus visai nesimokydamas buvau klasėje geriausiai mokantis šią užsienio kalbą. Vilniaus universitete turimų vokiečių kalbos žinių visiškai pakako dviem semestrams. Tad po truputį skaitydamas „Kalba Vilnius“ laikraščio rubriką „English USA“ kaupiau anglų kalbos pradmenis. Tik dar nedrįsau ja kalbėti. Bet klausydamasis, kaip angliškai dainuoja mano mėgstamos muzikos grupės, ar girdėdamas angliškai kalbančius filmų herojus po trupinėlį vis pildžiau savo anglų kalbos žinias. Vis galvodavau, ar man pavyktų susikalbėti su anglakalbiu. Ir pabandęs susikalbėti su užsieniečiais supratau, kad pavyksta visai pakenčiamai.
2016 metais buvau nuvykęs į Škotiją stebėti mūsų futbolo rinktinės rungtynių su Škotijos nacionaline futbolo rinktine. Po mačo dar apie savaitę viešėjau šioje nuostabioje šalyje. Čia jau neturėjau kur dingti ir teko kalbėti angliškai su vietiniais. Ir su nemenku malonumu turiu prisipažinti, kad sekėsi visai neblogai, o tai mane tik paskatino pagilinti anglų kalbos žinias.
Su dideliu malonumu stebiu, kaip mūsų šalies jauni žmonės kalba angliškai visiškai neužsikirsdami ir nemikčiodami. Pagaliau atsikratome nelemtos okupantų rusų kalbos, kuri mums buvo primesta prievarta. O štai anglų kalbos mūsų niekas prievarta nevertė mokytis, nes tokia yra nusistovėjusi pasaulio tvarka ir jame anglų kalba užima pačią svarbiausią vietą kaip pagrindinė bendravimo priemonė.