Alytiškis Jonas Balčius kartu su pramoginę laivybą Nemune ties Birštonu vykdančiu Mindaugu Žiedeliu ir maitinimo paslaugas Nemunaityje teikiančiu Dariumi Glušausku įkūrė asociaciją „Nemuno kelio vingiai”. Siekiama atgaivinti laivybą Nemuno upėje ir paskatinti verslą teikti paslaugas, kai didžiausia Lietuvos upe nuo Kauno iki Druskininkų galės plaukti laivai. Vyrai asociaciją įkūrė ir dėl to, kad pavienius asmenis valdininkai esą prastai girdi, todėl nuo šiol galės kreiptis asociacijos vardu.
Pagrindinė laivybos aukštupyje problema – gylio stygius. Nemune yra vietų, kur upę galima perbristi. Beveik 100 žmonių galinčio plukdyti laivo „Algirdas” savininkas Mindaugas Žiedelis sako, kad dėl to atplaukti iki Alytaus ar Druskininkų labai sudėtinga ir nesaugu. Atkarpoje ties Birštonu, kur jau dirbo žemsiurbė ir švartuojasi laivas, nėra nei elektros, nei vandens. Alytaus prieplaukoje vanduo yra, bet oficialiai dar nebuvo prisišvartavęs nei vienas laivas.
Asociacijos nariai įsitikinę, jei Nemuno aukštupiu plauks laivai, – naudos turės ir vietos verslas. Esą užsienio pavyzdžiai rodo, kad populiarios vandens kelionės su galimybe apsistoti viešbučiuose, o vėliau keliones tęsti. Didžiausia Lietuvos upė išžvalgyta, probleminėse vietose pradėjo dirbti žemsiurbė. Darbai prasidėjo ties Birštonu, o dabar vagą gilinantis laivas „Nemunaitis” upės dugną kasa ties nuotykių šalimi „Tarzanija”. Nemuno aukštupis nuo Kauno iki sienos su Baltarusija nusidriekęs 402 kilometrus. Plaukti laivai gali, jei gylis upėje siekia bent vieną metrą.