Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymas spalio mėnesį Seime priimtas nebus – jis išbrauktas iš spalio 26 d. parlamento posėdžio darbotvarkės. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė Eltai sakė, kad toks sprendimas buvo priimtas norint rasti platesnį sutarimą dėl įstatymo priėmimo.
„Klausimas įtrauktas į spalio 26 d. dienos darbotvarkę buvo automatiškai, kai Seniūnų sueiga planavo artimiausių posėdžių darbotvarkes. Po svarstymo matome, norint, kad įstatymas būtų priimtas – reikia ieškoti platesnio sutarimo“, – teigė M. Lingė.
„Seimo nariai registruoja konceptualiai skirtingus pasiūlymus, dėl kurių reikia laiko ieškant geriausių kompromisų, tad jokia skuba ir forsavimas su mokestiniais projektais neplanuojami“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Parlamento BFK iniciatyva Vyriausybės teiktas įstatymo projektas buvo patobulintas, sudarant galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo.
Numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Pritarta siūlymui dėl NT mokesčio tarifo vėjo elektrinėms
Seimas pritarė ir „darbiečio“ Vytauto Gapšio siūlymui išsaugoti buvusias reglamentavimo nuostatas ir palikti galimybę savivaldybėms pačioms nustatyti NT mokesčio tarifą vėjo elektrinėms tarp 0,05 ir 4 proc. BFK šiam siūlymui buvo nepritaręs.
Tuo tarpu energetikos ministras Dainius Kreivys ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti, kad vėjo elektrinėms būtų taikomas tarifas nuo 0,05 iki 2 proc., o parlamentaras Andrius Bagdonas siūlo tarifą nuo 0,05 iki 3 proc.
„Laisviečiai“ siūlo neapmokestinti pagrindinio gyvenamo būsto
Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas siūlo, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Galiausiai A. Bagdonas siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
