Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstys Vidaus reikalų ministerijos inicijuojamus policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pokyčius.
Kaip skelbta anksčiau, įstatymo projektais, kuriems Seimas po pateikimo pritarė, siūloma reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
Taip pat siūloma VST integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras.
Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais – nuostatos, susijusios su VST integravimu į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o administraciniai pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.
Seimo opozicijos gretose VRM siūlymai palaikymo kol kas nesulaukia, parlamentarai negaili pastabų sprendimams dėl VST prijungimo prie policijos. Kritiškai į pertvarką žiūri ir patys VST pareigūnai, anksčiau prie Seimo surengę piketą.
Tai, jog pateikta reforma nėra tinkama, teigė ir Prezidentūra. Vyriausiasis šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Kęstutis Budrys teigė, kad Policijos įstatymo pataisos yra prastas kompromisas. Pasak jo, pirminei reformos redakcijai sulaukus kritikos ministerija turėjo atliepti gautas pastabas. Tačiau, tęsė jis, pasirinkta riti kita kryptimi – prijungti VST prie Policijos departamento.
„Reikėtų konstatuoti, kad kompromisas, kuris buvo pateiktas įstatymo pakeitimo projekte ir pasiekė Seimą, buvo blogesnis negu pirminis sumanymas“, – „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Augustė Lyberytė (ELTA)
