Dineta Babarskienė
Undinė Tumavičiūtė, kurios daržininkystės ūkis bei bitynas Spartų ir Šlavantų kaimuose, Veisiejų seniūnijoje, nesėdi rankų sudėjusi net žiemą. Šaltuoju metų laiku darbų ūkyje mažiau, tačiau turguje prekiauja kaip ir šiltuoju metų laiku. Sako, kad prekyba tokia gera, kad nedaug ką jau beturi parduoti.
Ypač geras pirkimas Druskininkų turguje buvo prieš šventes: tada žmonės labai klausinėjo, domėjosi, apėję visą turgelį, sugrįžo ir pirko. „Buvo geras pirkimas“, – konstatuoja Undinė. Mano, jog pas ją perka todėl, nes mato, kad produkcija tikrai iš kaimo daržo: ji neturi didelio kiekio daržovių, o kai jau išparduoda, tai tenka laukti jau kito derliaus. „Mato žmonės, kad aš tikrai neperparduodu kažkieno kito produkcijos. Jei baigiu savo užaugintas daržoves, išparduodu, tai jau ir neturiu“, – teigia ūkininkė. Pasidžiaugia, kad Druskininkuose besiilsintys poilsiautojai renkasi mažų ūkių produkciją. „Pas mane perka ir vietiniai, ir miesto svečiai. Pirko net pats Marijonas Mikutavičius. Virtuvių šefai iš Druskininkų perka mano daržoves. Žydai noriai perka, bet šie labai derasi“, – pasakoja daržininkė. Buvo maloniai nustebinta, kai žmonės iš Šakių, atvykę pailsėti į Druskininkus, atėjo į turgų ir pas ją visko prisipirko. „Sako, čia taip gražiai, tvarkingai viskas išdėliota, kad net norisi pirkti daugiau“, – pasidžiaugia ji, kai klientai ją pagiria. Undinė dabar jau turi ir savo vizitinių kortelių, kurias dalija klientams: šie paskambina, užsisako, ko nori, o ji atveža į turgelį jau paruoštas, susvertas, supakuotas daržoves. „Ateina ir pasiima, labai patogu“, – tarsteli mergina. O štai svogūnus paskutinius pardavė savo parapijietei, mat jai labai skanūs Undinės daržo svogūnai, kai paragavo, daugiau pas nieką kitą neperka. Česnakų jau irgi neturi: jų net pritrūko, užsakymų turėjo, o česnakai, deja, baigėsi, ne visi norintys nusipirko. „Tik darže dar turiu“, – pajuokauja Undinė, pridurdama, jog pernai 1500 skiltelių žieminių česnakų pasisodino. Labai noriai druskininkiečiai pirko ir pagal Undinės receptą raugtus kopūstus. Receptas, sako, labai paprastas: „Kopūstai, morkos, kmynai, spanguolės, druska ir cukrus.“ Pasakoja, jog buvo toks laikas vasarą, kai nepirko pomidorų, agurkų, tad ji pagal internete rastą receptą sumarinavo. „Kas pamato, sako, oi, kaip aš gražiai primarinavusi. Bet jie dar, žinokite, ir labai skanūs“, – tvirtina šeimininkė.
„Obuolių sulčių dar turiu, šiek tiek bulvių, bet irgi jau ne tiek daug, naminių karamelizuotų kriaušių čipsų dar yra“, – dėsto ji. Bulves perka net iš Vilniaus atvykę žmonės. Sako, iš parduotuvės pajuosta, kai išverda, o Undinės bulvės užaugintos be jokių cheminių trąšų, tad tikrai skanios. Obuolius iš jos sodo gerai pirko. „Prieš šventes pridžiovinome obuoliukų, tai labai pirko ir sau į kompotus, ir dovanoms“, – pastebi ji. Perka ir pupelių „miksus“. Undinė didžiuojasi savo pupelių kolekcija. „Dar susitariau su viena moterimi, kad man duos pupelių, kokių aš neturiu“, – džiaugiasi ji. Kiti ateina pasigrožėti tokia gausybe įvairiausių pupelių, kad ir neperka, bet grožisi jų įvairove ir spalvomis. Nors Undinė prasitaria, kad belukštenant net pirštai jos sutrūkinėjo, tačiau ji nusiteikusi optimistiškai: sutrūkinėjo ir užgijo. „Nieko tokio“, – mosteli ranka daržininkė. Prekiauja ir internetu. „Dar prekiauju obuolių čipsais internete“, – pasisako Undinė.
Į turgų prekiauti važiuoja nuolat, nevažiavo tik šalčiams užklupus, nes iš patirties žino, kad kai lyja, sninga, šalta, žmonės vangokai perka: visai neperka arba tiek mažai, kad net neverta gaišti laiką ir prekiauti.
„Man smagiausia, kai klientai sugrįžta“, – pasisako daržininkė. Šiais metais žada visko daugiau sodinti, juolab kad jau turi savo traktorių, tai atkrito didelis rūpestis, nereikia svetimų prašinėti, kad suartų ar apšienautų, tai labai palengvino jos daržininkavimą, o ir ji pati dabar jau kaimynams pagelbėja. „Net sniegą nusivalyti dabar paprasta. Su traktoriuku viskas lengviau“, – tvirtina.
Undinė savanoriauja, paremia ukrainiečius: vasarą ji rinko vaistažoles arbatoms, padeda ir kitais būdais, laisvalaikiu fotografuoja, dalyvauja Šlavantų parapijos renginiuose ir darbuose, studijuoja. Savo mokslus ji taiko praktikoje: kitą savaitę tirs savo bityno medaus kokybę. „O magistrinį darbą rašysiu ir ginsiu irgi apie savo ūkyje užaugintą produkciją, kitaip tariant, apie iš savo ūkio žaliavas: burokėlius – baltus, dryžuotus ir raudonus. Jau vienas sėklas užsisakiau, kitas nusipirkau“, – sako U. Tumavičiūtė, VDU Žemės ūkio akademijos studentė, studijuojanti augalinių maisto žaliavų saugą ir kokybę.
Šaunuolė. Kad kuo daugiau būtų tokių sąžiningų ir darbščių ūkininkų!