Apie prekybą žmonėmis, vykusią prieš kelis šimtus metų, esame skaitę knygose, matę pagal tikrus faktus sukurtuose filmuose. Atrodytų, kad tai – praeitis, istorija, tačiau, pasirodo, šis siaubingas reiškinys gyvas ir dabar, tik įgavęs kitas formas. Optimizmo suteikia tai, jog visame pasaulyje su prekyba žmonėmis kovoja gausybė valstybinių ir visuomeninių organizacijų, kurios stengiasi padėti žmonėms, patekusiems į naujųjų vergvaldžių spąstus. Tokios organizacijos veikia ir Lietuvoje, Alytaus krašte.
Apie šiandieninės prekybos žmonėmis problemas, metodus, prevenciją kalbamės su Specializuotos kompleksinės pagalbos centro koordinatore, asociacijos Alytaus miesto moterų krizių centro direktore Irma Treinavičiene.
– Kokia šiuo metu prekybos žmonėmis situacija? O gal šios problemos jau nebėra?
– Reali situacija yra ta, kad išnaudojimo rūšys keičiasi, tobulėja technologijos, todėl atsiranda nauji išnaudojimo būdai – vertimas sukčiauti, pornografinės medžiagos platinimas, pardavinėjimas, kūrimas, yra ir nuo to nukentėjusiųjų.
Vis dar susiduriame su sekso vergija – ir moterų vežimas į užsienį, ir vietinė prostitucija egzistuoja. Alytaus apskrityje tai nėra labai pastebimas dalykas, tačiau didmiesčiuose – taip.
– Pabandykime išgryninti prekybos žmonėmis rūšis.
– Tai – darbinis išnaudojimas. Man keista, bet jis egzistuoja ir grožio pramonėje, naktiniuose klubuose, taip pat darbas autoservisuose, ūkiuose. Žmonės sutinka dirbti pagal susitarimą ir atlieka darbus, už kuriuos nuo senų laikų atsiskaitoma alkoholio buteliu. Tai irgi išnaudojimas.
Naujos išnaudojimo rūšys – įtraukimas į nusikalstamą veiką: narkotinių medžiagų auginimas, transportavimas, pardavinėjimas, vertimas elgetauti.
Jei moteris su vaiku išvyksta dirbti neaiškiomis sąlygomis, tai jai yra didelė galimybė patekti į elgetavimo darbą, nes vaikai, esantys šalia elgetautojo, kelia papildomą gailestį ir pritraukia daugiau aukų.
Taip pat yra ir vertimas dirbti plėšikais su netikrais ginklais, kai plėšiama iš parduotuvių, sukčiavimai įvairiomis formomis. Taip nusikaltėlių kompanijos ieško sau darbuotojų nusikaltimams įvykdyti.
– Kaip sugeba naujieji prekeiviai žmonėmis surasti aukų?
– Jie yra geri psichologai, surenka maksimalų informacijos kiekį apie auką, žino, kur gyvena, kokių problemų turi, ir pasiūlo darbą pagal žmogaus gyvenimo būdą ir rūpesčius. Pateikia tokį variantą, kurio žmogus lyg ir negalėtų atsisakyti.
Dar viena verbuotojų savybė – jie daro spaudimą, neduoda laiko pagalvoti. Liepia greičiau apsispręsti: „Greičiau galvok, nes neliks vietos“. Tai kelia žmonėms įtampą, silpnesnieji pasiduoda, o tie, kurie turi geresnę nuojautą, gali pajausti, kad čia kažkas ne taip.
– Su kokiais prekybos žmonėmis atvejais susiduria Alytaus regionas?
– Sukčiavimas, neadekvatūs atlyginimai. Pavyzdžiui, nuo darbuotojų buvo slepiamos tikrosios darbo sąlygos, užmokesčio už darbą tvarka. Žmonės, nežinodami, negalvodami, netaupydami, leido pinigus, kuriuos gavo kaip atlyginimą, o paskui turėjo susimokėti dvigubai didesnius mokesčius, tai jiems buvo „staigmena“. Nors patys darbuotojai neatgavo tų pinigų, tačiau darbdavys gavo solidžias baudas, taip pat buvo apsaugoti kiti darbuotojai.
Taip pat mūsų krašte turime ir vaikų seksualinio išnaudojimo atvejį.
– Kas dažniau tampa žmonių prekeivių aukomis – vyrai ar moterys?
– Sunku procentais įvardinti, tačiau aukomis gali tapti ir vyrai, ir moterys, tik išnaudojimo sritys kitokios. Vyrai dažniau patenka į darbinio išnaudojimo, plėšikavimo, nusikalstamų veikų pinkles, o moterys tampa priverstinių santuokų, seksualinio išnaudojimo aukomis.
– Kas yra priverstinės santuokos?
– Žinoma įvairių variantų, kai gali parduoti žmogų santuokai. Turtingesnėse šalyse mokami pinigai, kad gautum šalies pilietybę, tai tenka sudaryti fiktyvią santuoką. Tai irgi savotiškas išnaudojimas.
– Kaip žmogui suprasti, kad jis galimai rizikuoja tapti išnaudojimo auka?
– Labai tobulai žmogui tinkantis darbo pasiūlymas iš nelabai aiškaus žmogaus ir labai didelis spaudimas kuo greičiau priimti sprendimą ir išvažiuoti dirbti.
– Kaip pasiruošti kelionei, kur žada geras darbo sąlygas, atrodo, lyg ir saugu?
– Reikia surinkti kuo daugiau informacijos apie darbo siūlytoją, tą vietą, kur siūloma dirbti, darbdavio vardą ir pavardę. Net ir Užimtumo tarnyba gali suteikti informacijos, ar toks darbdavys egzistuoja, ar jis legalus, ar turi skolų – net ir apie užsienyje dirbančius. Taip pat galima kreiptis į mūsų įstaigą, ji priklauso Nacionalinei asociacijai prieš prekybą žmonėmis.
Reikia pasiruošti savo asmens dokumentų kopijų, turėti jų keletą, pasidėti į skirtingas vietas, nes paprastai atimamas asmens dokumentas, o be jo nieko nepadarysi.
Kai žinai, kur važiuoji, reikia susižinoti apie toje vietovėje esančias įstaigas ir organizacijas, kur galėtum paprašyti pagalbos, – policija, nevyriausybinės organizacijos, LR ambasados – būtina turėti telefonų numerius, pasidaryti jų sąrašą ar net įsiminti.
Jei pakeliui į darbo vietą kas nors pasidaro neaišku, tai galima nutraukti kelionę, nes neaišku, kur papulsi.
Reikia išsiaiškinti maršrutą, kuriuo važiuosi, kad galėtum artimiesiems palikti tą maršrutą ir kiekvieną kartą, pagal susitarimą, pranešti apie vietą, kur esi. Tarkim, turėjai atsidurti tam tikroje vietoje, o artimieji nesulaukia sutarto skambučio, tai jie gali žinoti, kurioje vietoje ryšys su tavimi nutrūko. Tai atspirties taškas, nuo kurio galima pradėti paiešką.
Būtina įsiminti savo banko sąskaitos numerį, nes yra tekę girdėti tokią istoriją, kad žmogui ištrūkus iš darbo ūkyje, jis žinojo savo sąskaitos numerį, todėl jam pavyko susisiekti su artimaisiais, kurie pervedė pinigų. Žmogus galėjo išsigryninti banke pinigus, kad nusipirktų bilietą ir sugrįžtų namo.
Žmonės turėtų prisiminti, kad visą informaciją galima rasti internete. Tereikia internete suvesti raktinius žodžius, pagal kuriuos surasi įstaigas, teikiančias pagalbą. Jei nemoka kalbos, galima naudotis internetiniu vertėju. Yra net ir balsu verčiančios programėlės. Kai nukentėjusiojo paklausi, kodėl jis neieškojo pagalbos, dažnai išgirsti atsakymą: „Nežinojau, kad yra tokių pagalbos organizacijų“.
– Kokia veikla užsiima Alytaus miesto moterų krizių centras?
– Mūsų įstaiga, įsikūrusi prieš 22 metus, labai daug dirbo su prostitucijos aukomis, kai mes turėjome sieną su Lenkija, tai ši tema mums anksčiau buvo aktuali. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, centras nustojo teikti šią pagalbą.
Dabar suteikiame konsultanto, teisininko ir psichologo pagalbą. Esant reikalui, priklausomai nuo žmogaus poreikių, organizuojame ir kitas pagalbas, pavyzdžiui, dokumentų paruošimą, taip pat, esant kritinei situacijai, galime pasiūlyti trijų dienų apgyvendinimą.
Temos, kuriomis vykdomi projektai – pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, nuo prekybos žmonėmis.
Kai steigėsi Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis, mus pakvietė prisijungti. Mes daugiau dirbame su viešinimu, prevencija, žmonių informavimu apie galimas grėsmes.
Jei Jūs įtariate, jog galite tapti prekybos žmonėmis aukomis ar jau nukentėjote, jei yra tokių žmonių Jūsų pažįstamų rate, susisiekite su mumis:
telefonas Lietuvoje 8 800 91119,
skambinant iš užsienio + 370 616 91119,
Alytaus miesto moterų krizių centras, tel. 8 675 97697,
el. p. info@ammkc.lt,
FB paskyra: Alytaus miesto moterų krizių centras.
Naudingi patarimai, padedantys mažinti riziką tapti prekybos žmonėmis auka:
– Jei trūksta pinigų, neskubėk priimti pirmą pasitaikiusį pasiūlymą.
– Jei gavai gerą pasiūlymą užsidirbti, klausk apie darbdavį ir darbo vietą.
– Jei išvyksti dirbti į užsienį, surašyk visą savo kelionės maršrutą ir palik artimiesiems.
– Jei kelionės metu supratai, jog tai nesaugu, kelionę nutrauk.
– Jei tau apribojo laisvą judėjimą, nepanikuok, esant galimybei, siųsk pavojaus signalus aplinkiniams.
– Iš anksto su artimaisiais sutark žodį ar sakinį, kuris reikš, jog esi pavojuje. Ištaręs, jog kažkas ne taip, skambink artimiesiems.
– Įsimink nusikaltimo detales, kurios padės teisėsaugai.