Koks jautrumas!
Visi žinome, kad svarbu ne ką sakome, o kaip, tačiau praktikoje kažkodėl dažnai nespėjame apie tai susimąstyti. Vis dėlto, nuo to, kaip kreipiamės, priklauso tolimesnis situacijos tonas.
1) Tu, turbūt, esi užsiėmęs, bet gal galėtum man šiek tiek padėti?
2) Tu, matau, nelabai užsiėmęs, nenorėtum man čia šiek tiek padėti?
Nuoširdus pagalbos prašymas beveik visada sulauks palankaus atsakymo ir nuoširdaus noro padėti. Antru atveju greičiausiai padėti neatsisakysime, tačiau mūsų reakcija bus kitokia, o noras padėti – mažesnis.
1) Gal galėtume pasikalbėti vėliau? Šiuo metu esu užsiėmęs.
2) Aš užsiėmęs, pakalbėsim vėliau.
Po antro atsakymo kalbėti galimai jau nenorėsime išvis.
<…>
Dažnai noras komunikuoti lygiavertiškai ir pagarbiai vadinamas jautrumu ar įžeidumu.
„Ką, man dabar reikės vaikščioti ant blakstienų?“ – klausimas, kuris irgi gali būti iškeltas.
Tačiau forma, kuria bendraujame, daug labiau nei kito įžeidumą parodo, kaip iš tikrųjų vertiname savo pašnekovą.
Monika
@monikapasakoja