Profesiją pakeitusi Odeta Lenkauskienė: „Esu karo vyras, galėčiau ir policijoje dirbti“

Sutikit, jog artėjant prie gyvenimo pusiaukelės keisti profesiją nėra taip paprasta. Tik nedaugelis žmonių tam gali pasiryžti. Viena iš tokių drąsių ir veržlių moterų – Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė Odeta Lenkauskienė, prieš keletą dienų gavusi antros aukštosios mokyklos bakalauro regalijas. 2011 metais baigusi Lietuvos edukologijos universitetą, šiemet Odeta baigė bendrosios praktikos slaugytojos studijas Alytaus kolegijoje ir tapo diplomuota medike.

Kai kurie žmonės, sulaukę gyvenimo vidurio, profesiją keičia dėl to, jog jų turima profesija pasidarė nepaklausi, sunku savo gyvenamojoje vietoje surasti darbą, kiti nori naujų iššūkių ir įgyvendinti jaunystės svajones.

Pasidomėjus, kas paskatino Odetą nerti į naują profesiją, žodžio kišenėje neieškanti ir tiesių atsakymų nevengianti moteris pripažino, jog naująją profesiją inspiravo politinės priežastys.

„Nemeluosiu, man visada patiko medicina, bet profesiją keisti mane pastūmėjo dėl politinių priežasčių susidariusi situacija“, – sakė Odeta.

Prieš beveik penkerius metus, pasikeitus rajono valdžiai, Odeta kartu su kolegomis iš A. Margelio judėjimo perėjo dirbti į Tarybos opoziciją.

„Kadangi esu baigusi socialinę pedagogiką, dirbau Socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja. Bet po rinkimų susiklostė tokia politinė situacija, jog mano etatas kai kam pasirodė nereikalingas. Todėl buvo daroma viskas, kad jo neliktų. Buvo atsiųstas auditas, tačiau jis nieko nerado, tada buvo nuspręsta panaikinti mano etatą. Likau be darbo“, – pasakojo Odeta.

Moteris sakė, jog nenorėjusi verkšlenti ir sėdėti be darbo, todėl nusprendė mokytis specialybės, kuri ją traukė – nuvežė dokumentus į Alytaus kolegiją ir pradėjo studijuoti bendrosios praktikos slaugytojos specialybę. Šią specialybę galima studijuoti tik dieniniame skyriuje, todėl Odeta, nuolat važinėdama į paskaitas, pasijuto tikra studente.

Pasidomėjus, ar nebuvo sunku studijuoti naują specialybę, Odeta pripažino, jog studijos tikrai nebuvo lengvos.

„Teko nemažai pasėdėti prie mokslų, buvo, ką veikti – nemažai teorijos, bet dar daugiau praktikos. Ją atlikau ir ligoninėje, ir Pirminiame sveikatos priežiūros centre, per tuos pusketvirtų metų negulėjau ant sofos ir varnų neskaičiavau. Vieni egzaminai buvo lengvesni, kiti – reikalaujantys labai daug pastangų. Buvo, ką veikti. Per karantiną teoriniai dalykai vykdavo nuotoliniu būdu, bet praktinius atsiskaitymus tekdavo važiuoti atlikti tiesiogiai“, – pasakojo moteris.

Paklausta, ar ji savo kurse buvo vyriausia studentė, Odeta nusijuokė ir pripažino, jog buvo dar vyresnių kolegių.

„Buvo ir vyresnių už mane. Man atrodo, buvo 50-mečių. Mūsų grupė buvo vyriausia. Buvo tokių moterų, kurios teikia kosmetologines paslaugas, o joms tuoj reiks medicininio išsilavinimo, todėl jos studijavo kartu. Studijų metais prasiplėtė draugų ratas, atsirado daug pažįstamų, mūsų buvo gera grupė, mes vienas kitą palaikydavome, vieni kitiems dėkojom, kad padėjo įveikti kritines akimirkas, buvome atsakingesni, žmonės su patirtimi, kitaip į viską žvelgiantys“, – sakė Odeta.

Paklausta, ar jau susiradusi darbą pagal naująją specialybę, Odeta sakė, jog dar darbo intensyviai neieškojusi, nori pailsėti. Tačiau ji žino, jog bendrosios praktikos slaugytojo specialybė yra labai paklausi, ypač didžiųjų miestų gydymo įstaigose. Ji teigė, jog Vilniuje, Kaune, Marijampolėje bendrosios praktikos slaugytojų laukia išskėstomis rankomis ir moka gerą atlyginimą.

„Nežinau, ar Lazdijuose trūksta mano profesijos specialistų, tikrai žinau, kad jų trūksta aplinkiniuose rajonuose. Pailsėsiu ir imsiuosi paieškų. Labiau norėčiau dirbti ne ligoninėje, bet ambulatorines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Nežinau, ar šis darbas bus mielesnis už socialinį. Esu karo vyras, galėčiau ir į policiją eiti “, – kalbėjo Odeta.