Viena žibutė miške dar ne pavasaris

Dineta Babarskienė

Jau džiaugiamės sugrįžusiais paukščiais. Iš dangaus girdime žąsų girgsėjimą, pamiškėje klykauja gervės, vyturėliai čirena, žmonės fiksuoja nuotraukose ir pirmuosius varnėnus, parskridusius į inkilus, iškeltus sodybose. Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Metelių regioninio parko grupės Lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys su draugais, išsiruošę į žygį Kalniškės miške, jau surado žydinčią žibutę – o ir žaltį teko laimė jiems pamatyti. „Viena žibutė miške – toli gražu dar ne pavasaris“, – sako Artūras Pečkys.

„Dar gali ir atvėsti, ir prisnigti. Dar tik vasario pabaiga“, – gąsdina jis jau apie daržus galvojančius. Patikina, kad apie žemės ūkio darbus dar tikrai anksti galvoti. „Dar negreitai daržus kasime ir sodinsime“, – taip mano pašnekovas. O pražydusi žibutė, žaltys, varlės, anot jo, tai tik pirmieji ženklai, kurie dar nerodo tikro pavasario. Tačiau surasti žydinčią žibutę vasario pabaigoje vis tik smagu. „Kalniškės miške radome. Ėjome į žygį su draugais. Daug žmonių, daug akių, daug daugiau ir pamato“, – tarsteli. Artūras netgi pajuokauja, kad jų matyta žibuoklė, ko gero, vienintelė miške. „Trumpa graži akimirka. Pasidžiaugėme ir žygiavome toliau“, – sako jis. Gal dar kas pastebės? „Palikome. Lai džiaugiasi ir kiti, jei ras“, – sako jis. Pirmosiomis žibuoklėmis, vasario 25 dieną surastomis Dirmiškių miške, džiaugiasi ir Lina Turčinavičiūtė iš Seirijočių kaimo. Jau pražydo ne tik žibutės: šiemet jau vasario pabaigoje užfiksuotas ir žydintis žalčialunkis. Itin nuodingo augalo žydėjimą nufotografavo Rita Sabestinienė. Gražūs žiedai šiuo metu iškart atkreipia į save dėmesį, bet grožėtis juo reiktų tik iš tolo. Šiukštu, negalima šio augalo nešti į namus, mat žalčialunkio šakelės žiedadulkės gali sukelti kvėpavimo takų ir akių uždegimą. Tačiau, anot žinovų, nuodingiausios – žalčialunkio uogos. Artūras su draugais stebėjo ir žydinčius lazdynus. „Viena žibutė, vienas žaltys ir žydintys lazdynai“, – vardija matytus pavasario ženklus. Žydinčius lazdynus jau daug kas pastebėję: „Facebook“ puslapiuose nuotraukų apstu. Žaltys pamatytas irgi Kalniškės miške. Tačiau Artūras sako, kad vis tik ne kiekvienas, nuėjęs į Kalniškės mišką, sutiks žaltį ar pamatys žibutę. Kol kas tai tik itin akyliems gamtos mylėtojams neprasprūsta pro akis. „Kitas, išėjęs į mišką, gali to ir nepamatyti. Tokios radybos – kol kas pavieniai atvejai. Jei tai būtų kovo vidurys – tai jau būtų normalus reiškinys, o vasaris dar yra kalendorinis žiemos mėnuo“, – patikina. Paklaustas, gal žinąs tokią šiltą vietelę, kur galima šiuo metu rasti žibučių, užtat ir randa, Artūras tik juokiasi. „Kol kas miške gyvybės augalų pasaulyje nelabai yra“, – vis tik atkreipia dėmesį jis. Tą gali patvirtinti visi, leidžiantys laiką gamtoje, vaikštantys po miškus. Pastebi, kad dar ir vieną kitą garšvą galima jau pamatyti – tik tiek. O štai pelkėje, saulei pašildžius, pasirodė švyliai. „Pelkėse žydi švyliai. Vaizdas jau darosi įspūdingas, nes jų jau vietomis matosi gana gausus žydėjimas. Tai jau rimtesnis ženklas, kad pavasaris žengia pas mus“, – teigia. Sako, kad švyliai, kaip ir žibutės, neįprastai anksti pradėjo žydėti.

Pasirodė ir pirmieji pavasario drugiai – geltonsparniai drugiai citrinukai. Aplink dar pilka, spalvų gama labai menka, o drugiai tokie geltoni, tad iškart pamatai. Tiesa, nufotografuoti ne taip paprasta, nes jų dar labai nedaug. „Mėgstantys pasivaikščioti gamtoje jau pastebėjo ir atsibudusius drugius – citrinukus“, – patvirtina ir A. Pečkys. Šiltą sekmadienio popietę vietinių citrinukai pastebėti ir Giraitės miško pamiškėje.

„Turiu įtarimų, kad mes dar ilgai turėsime tokį rudą pavasarį. Be didesnės žalumos“, – išsako savo nuomonę Artūras. Sako, pavasaris jau tikrai mus pasveikins, kai pievoje pamatysime šalpusnių gausesnį žydėjimą, kai juodalksniai pradės žydėti.

A. Pečkys sako, kad anksčiau niekas tokiu metu į miškus neidavo ir specialiai neieškodavo pavasario ženklų, o dabar daug žmonių vaikščioja po miškus, noriai jungiasi į kompaniją ir prie Metelių regioninio parko organizuojamų žygių, kurių vadovas pats Artūras, tad ir tų pavasariškų ženklų surandama. „Nenuostabu, kad išėję į žygį su draugais po Kalniškės mišką kažką panašaus į pavasarį ir matėme“, – sako jis.