Likus vos daugiau nei mėnesiui iki gegužės 12 dieną vyksiančių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, ryškėja pretendentų į šį postą vaizdelis.
Akivaizdu, jog pretendentų skaičius mažėja – vieniems nepavyko surinkti palaikymo parašų, kiti nusprendė iš rinkimų trauktis, priėmus juos delegavusių partijų sprendimus.
Nors galutinis pretendentų sąrašas bus žinomas po balandžio 12 dienos, tačiau jau dabar aišku, jog rinkimuose dalyvaus ne daugiau kaip devyni pretendentai.
Su parašais – paskutinę minutę
Praėjusį ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. Daugiau kaip 20 tūkst. parašų, reikalingų norint dalyvauti rinkimuose, ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė Laisvės partijos keliamas kandidatas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas, „valstietis“ Aurelijus Veryga. Taip pat savarankiškai išsikėlę advokatas Ignas Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus bei buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus.
„Valdo Tutkaus atstovai įbėgo į VRK pastatą likus keturioms minutėms iki termino pabaigos. Kiek vėliau pasirodė ir pats būsimas kandidatas. Šiuo metu vyksta parašų lapų skaičiavimo procedūra“, – pasakojo VRK atstovė Indrė Ramanavičienė, patikindama, kad pretendento parašai bus priimti.
Šalies vadovo posto siekiantis G. Jeglinskas VRK pristatė daugiau kaip 26 tūkst. parašų. Į prezidento postą kandidatuojančio A. Verygos komanda VRK pateikė per 36 tūkst. parašų, prezidento posto siekiančio E. Vaitkaus atstovai VRK pateikė per 31 tūkst. parašų
Rinko ir elektroninius, ir popierinius parašus
VRK atstovė taip pat nurodė, kad save išsikėlęs Arūnas Rimkus rinkėjų parašų lapų komisijai ketvirtadienį nepristatė, todėl bus fiksuotas tik jo surinktų elektroninių parašų skaičius. Be to, apie savo pasitraukimą iš rinkimų ketvirtadienį pranešė ir buvęs pretendentas Gintautas Kniukšta. VRK nurodė sulaukusi jo prašymo atšaukti pareiškinius dokumentus.
Dar kartą savo šansus prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė, antrosios kadencijos poste siekiantis Gitanas Nausėda, antisemitiniais pasisakymais pagarsėjęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis bei Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis parašus VRK jau buvo pristatę anksčiau. Kandidatai į prezidentus parašus rinko tiek popieriniu, tiek elektroniniu būdu. Tiesa, konservatorių keliama I. Šimonytė rėmėjų parašus rinko tik internetu. Gavusi pretendentų pristatytus parašus, VRK juos kartu su kandidatų pareiškiniuose dokumentuose nurodyta informacija patikrins ir priims sprendimus registruoti kandidatus dalyvauti rinkimuose.
Apie sprendimą pranešė vėlai vakare
Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį vakare, 21.34 val., gavo Aurelijaus Verygos prašymą atšaukti jo pareiškinius dokumentus. Tokiu būdu Aurelijus Veryga oficialiai baigė savo dalyvavimą Respublikos Prezidento rinkimuose. Dėl rinkimų užstato teisė kandidatui atšaukti savo pareiškinius dokumentus likus ne mažiau kaip 40 dienų iki rinkimų yra numatyta Rinkimų kodekse. Terminas atšaukti pareiškinius dokumentus šiuose Respublikos Prezidento rinkimuose baigiasi balandžio 2 dieną. Iki šios dienos suspėjus atšaukti pareiškinius dokumentus, išlieka galimybė atgauti ir sumokėtą 8995 eurų rinkimų užstatą.
Kas atsitiko, jog palaikymo parašus surinkęs A. Veryga staiga nusprendė nebedalyvauti rinkimuose?
Praėjusį penktadienį į Babtus (Kauno r.) buvo susirinkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl A. Verygos dalyvavimo prezidento rinkimuose. Ten buvo nuspręsta atšaukti A. Verygą iš kandidatų, o rinkimuose „valstiečiams“ paremti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą.
Suskaičiavo potencialius rinkėjus
Šiame svarbiame partijos susirinkime dalyvavusi „valstiečių“ komunikacijos koordinatorė, savivaldybės tarybos narė Vilma Danauskienė sakė, jog toks sprendimas buvo priimtas, atlikus kruopščius skaičiavimus.
„Klausimas toks: ar mes tiesiog turime ambicijų ir einame su savo atskiru kandidatu, kuris užims trečią ar ketvirtą vietą ir išskaidys balsus? Mes pasidarėme savo rinkėjo apklausą ir išsiaiškinome, kaip skirstosi mūsų rinkėjų balsai. Balsai skirstosi tarp A. Verygos, I. Vėgėlės ir Gitano Nausėdos. Ar yra tikslinga skaidyti balsus, jei mes norime turėti tai, ką deklaruojame – kad nebūtų valdžioje tų pačių politikų, kurie yra dabar. Reikia balsus ne skaidyti, bet konsoliduoti“, – kalbėjo V. Danauskienė.
Jos teigimu, šiuo partijos sprendimu buvo nuspręsta, jog A. Verygos asmeninį interesą ir naudą, kurią gautų pats kandidatas, kaip partijos atstovas, iškelti aukščiau – į bendrąjį vertybinį tikslą.
V. Danauskienė teigė, jog tai nebuvo lengvas sprendimas, nes tokių analogų partijų veikloje nebuvo, reikėjo viską įvertinti. Jos teigimu, partijoje buvo aršios diskusijos, buvo keliami klausimai, ar tai nebus rinkėjų išdavystė.
„Aurelijus aiškiai išdėstė, kodėl jo pasitraukimas yra naudingas, kad tai nėra nusivertinimas. Mes su skaičiais nesipykstam, per mažai laiko, kad galėtume labiau uždirbti populiarumą savo kandidatui. Paremdami I. Vėgėlę, mes padidiname jo šansus patekti į antrąjį rinkimų turą. Šiuo atveju mes žiūrime ne siaurų partinių savo interesų, bet žiūrime plačiau – valstybės interesų“, – sakė V. Danauskienė.
Artūras Margelis, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, opozicijos lyderis:
„Labai teisingas A. Verygos sprendimas. Kam ten eiti, jei žinai, kad nelaimėsi. A. Verygos atsisakymas sustiprina I. Vėgėlės pozicijas, padidina galimybę jam laimėti prezidento rinkimuose. Manau, kad dabar I. Vėgėlė turėtų patekti į antrąjį rinkimų turą, tai rodo apklausos. Manau, kad, patraukdami A. Verygą iš rinkimų, „valstiečiai“ padarė labai gudrų ėjimą. Kai turi Prezidentą, kurį parėmei per rinkimus, gali tikėtis, jog Prezidentas paves formuoti valdančiąją koaliciją, jei kalbėsime apie Seimą. Prezidentas tokiu atveju turėtų politinį užnugarį, o tie, kas jį parėmė, taip pat turėtų Prezidento palankumą. Tada, kai yra sutarimas, geriau priimami sprendimai. Čia „valstiečiai“ protingai pasielgė.“