Plaukti pasroviui – plaukti niekur?
Niekada neturėjau tikslo pradėti rašyti viešai – iki tol LinkedIn’e papostindavau tik iš korporatyvinių paskyrų.
Ėmusi rašyti dažnai, neturėjau jokios strategijos, įrašų skelbimo ar idėjų plano, nežinojau, ką rašydama norėčiau pasiekti. Jei atvirai, to nežinau net ir dabar.
Trumpai tariant – visą šį laiką plaukiau pasroviui.
Vieniems ši frazė kelią šiurpą, kitiems yra įprasta gyvenimo tėkmė. Vis dėlto, tą pripažinti nėra labai drąsu.
Nors niekada nebuvau išsikėlusi tikslų, ką savo tekstais ketinu pasiekti, vienas vidinių tikslų buvo būti sąžiningai prieš pačią save. Išlikti savimi besikeičiant darbo ar kitoms gyvenimo aplinkybėms.
Per šį laiką supratau, kad visa tai išaugo į visai nemažą bendrystę, kažkokį nematomą, tačiau apčiuopiamą ryšį, kuris mane įkvepia mintimis dalintis toliau.
Plaukti pasroviui – nebūtinai plaukti niekur.
Plaukti reiškia judėti, o pasileidus tėkme pirmyn, galima pasiekti ne vieną gražų krantą.
Monika
@monikapasakoja