1945 metais, praėjus beveik trisdešimtmečiui po 1917 metų raudonosios revoliucijos Sovietų Sąjungoje, komunizmas, kaip politinis režimas ir valstybės forma, padalijo Europos žemyną į dvi dalis, teroru ir krauju pažymėdamas sieną, dėl kurios kentėjo Rytų Europos tautos. 1989 metais Berlyno siena buvo nugriauta dėl didelio Vakarų spaudimo, vadovaujamo JAV. Didžiausi nuopelnai priklauso JAV prezidentui Ronaldui Reiganui ir popiežiui Jonui Pauliui II. Dauguma atskirų tautų nebuvo susiskaldžiusios, nes tiek Rytuose, tiek Vakaruose jos tradiciškai, ypač nuo moderniųjų laikų, buvo įkvėptos principo, kurį komunizmas neigė ir slopino: laisvė, suprantama kaip asmeninė ir pilietinė laisvė, religijos ir meno laisvė, minties ir žodžio laisvė, įmonių ir privati nuosavybė. Komunistinė ideologija iš tiesų yra didžiulis ir tragiškas plyšys šiuolaikinės Europos istorijoje. Po Sovietų Sąjungos ir jos satelitinių režimų žlugimo, komunizmo blogio supratimas gali padėti dar labiau suvienyti Europos tautas. Jei pasaulis pagaliau galutinai pasmerks komunizmą, kaip teisingai padarė fašizmo atveju, tada vieningas šios neliberalios, antieuropietiškos, antikrikščioniškos, nusikalstamos ir antihumaniškos ideologijos atmetimas galėtų sustiprinti ir žmogiškuosius, ir Europos tautų ryšius. Tik tada, kai pagaliau išspręsime šią problemą, rasime vienijantį elementą, kurio vis dar trūksta bendradarbiavime tarp Europos partijų, turinčių savo atstovus Europos Parlamente. Deja, iki tokio sąmoningumo dar reikia nueiti ilgą kelią, o Europą vis dar viduje drasko sielos liga, t. y. komunizmo ideologija.
Norėdami išanalizuoti šios ideologijos buvimą šiuolaikinėje Europoje, turime pradėti nuo konkretaus klausimo: kodėl komunizmui nebuvo padaryta to paties, kaip fašizmui? Reikėtų pabrėžti tiek dviejų totalitarizmų panašumą savo nusikalstama ir genocidine esme, tiek jų skirtumus socialinės kontrolės ir masinio naikinimo metodų požiūriu. Siekiant pagerbti holokaustą, taip pat būtina galutinai pasmerkti komunistinius nusikaltimus ir genocidą. Komunizmas turi galimybę tapti monstru, kurio reikia bijoti, tragedija, kuri niekada neturi pasikartoti. Tai gali padėti suvienyti europiečius prieš jų tikrąjį bendrą priešą (kuris, žinoma, yra komunizmas, bet šiandien ir radikalus islamizmas). Europiečiai turėtų suprasti, kad komunizmas yra virusas, organizmas, svetimas tikrosioms Europos tradicijoms, jos civilizacijos priešas. Todėl galutinis komunizmo pasmerkimas turėtų būti pagrindinis politinis tikslas, kurio Europos Sąjunga turi siekti šiandien: viena vertus – Rytų Europos tautos nori istorinio verdikto, kuris užkirstų kelią bet kokios formos komunizmo sugrįžimui ir jų atnaujintai priespaudai, kita vertus – kad Vakarų tautos turėtų žinoti šią ideologiją, bijoti ir atmesti naujus jos židinius savo šalyse.