Ar Europa pajėgi apsiginti nuo Rusijos agresijos be JAV pagalbos?

Karas Ukrainoje ir Rusijos imperinė politika privertė Europą po ilgo miego atsibusti ir ruoštis karui. Vis daugiau šalių kalba apie rezervistų mokymą ir savo ginkluotųjų pajėgų didinimą, taip pat ginklų pirkimą. Politikai ir kariniai pareigūnai kalba apie artėjantį karą. Jau senokai suintensyvėjo įspėjamieji žodžiai iš Vokietijos, Latvijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės. Atrodo, kad gyvename taikos ir karo laikotarpiu tuo pačiu metu. Pasaulio žemėlapyje yra vis daugiau konfliktų taškų, taip pat yra iššūkių – pavyzdžiui, Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus, kurio naujausi pareiškimai apie NATO vis labiau kelia nerimą Europai. Tiesa, Jungtinės Valstijos pasirengė galimiems D. Trumpo planams išstoti iš NATO, įvesdamos papildomas sąlygas įstatymuose, kad jam būtų sunku tai padaryti. Tačiau grėsmė, kad D. Trumpas sumažins JAV įsitraukimą į Europos gynybą, egzistuoja. Vokietijoje taip pat auga parama kraštutinių dešiniųjų partijoms, kurios kalba apie santykių su Rusija gerinimą.

Nepamirškime apie vykstantį karą Ukrainoje, kurio pabaiga dar toli. Visa tai sugrąžina mintį, kad Europa turėtų paimti saugumo reikalus į savo rankas ir pati būti pasirengusi Rusijos puolimui ar kitoms grėsmėms. Europa turi pasinaudoti artimiausiais mėnesiais, kad smarkiai sustiprintų savo gynybą. ES turi pasiruošti scenarijui, pagal kurį Jungtinės Valstijos nebegins žemyno nuo Rusijos ir jos prezidento Vladimiro Putino. NATO šalys šiuo metu yra labai priklausomos nuo JAV branduolinių galvučių, kurios yra dislokuotos karinėse oro bazėse Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje. Nuo karo Ukrainoje V. Putinas ne kartą grasino Europai panaudoti branduolinį ginklą. 2022 metų lapkričio pradžioje V. Putinas sakė, kad Rusijos teritorijų „atskyrimas“ yra pagrindas taikyti branduolinės doktrinos sąlygą, leidžiančią smogti priešui. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas sakė, kad Rusija „turi teisę prireikus panaudoti branduolinį ginklą“ ir „padarys viską“, kad užkirstų kelią priešiškoms kaimynėms – ypač Ukrainai – jų turėti. Praėjusių metų spalį Rusija pasitraukė iš Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT). Taip pat sklandė gandai, kad Kinija sustabdė Rusiją nuo branduolinių ginklų naudojimo Ukrainoje. Bet kiek tai yra tik gandai informacinio karo ir Kinijos propagandos tikslais ir tiesa, žino tik abiejų šalių lyderiai.

Karas Ukrainoje parodė, kad tik JAV ir atskiros šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija, taip pat Lenkija, gali greitai padėti kovoti Ukrainai. Tik dabar likusi Europa galvoja apie išlaidų kariuomenei augimą, ginkluotųjų pajėgų skaičiaus didinimą ar rezervistų mokymą. Europos gamybos sunkumai, susiję su šaudmenų Ukrainai gamyba, įrodė, kad Europa turi rimtą problemą ir pirmiausia turėtų spręsti tokius dalykus, o tik tada galvoti apie bendro saugumo kūrimą.