Dineta Babarskienė
Savaitgalį prasidėjo šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ renginiai. Visą savaitę truksiančioje programoje – 14 įvairių žanrų koncertų, parodų, pasirodymų.
Šioje visus vienijančioje šventėje, Lazdijų kraštui atstovaus net 19 kolektyvų, iš viso 258 kraštiečiai.
Lazdijų delegacijos narį šimtmečio šventės minioje atpažinsite iškart: visi nariai dėvi išskirtinę kepuraitę su savivaldybės herbu ir turi ypatingą gertuvę.
100-mečio Lietuvos dainų šventė Lazdijų krašto žmones pasitiko svetingai!
Į šokių dienos „Amžių tiltais“ pagrindinį koncertą išvyko tautinių šokių kolektyvai „Lazdija“ (vadovė Janina Dereškevičienė), „Trepsiukas“ (vadovė Angelė Laukionienė) ir „Pušynas“ (vadovė Indrė Čaplikienė).
Folkloro dienoje „Rasi rasoj rasi“ dalyvavo net 13 mūsų krašto kolektyvų. Folkloro kolektyvai „Radastėlė“ (vadovė Aurelija Valasevičienė), „Dainuviai“ (vadovė Birutė Vžesniauskienė), „Riecimėlis“ (vadovė Regina Kaveckienė), „Stadulėlė“ (vadovė Lena Švetkauskienė), „Parinkcis“ (vadovė Jolita Karaliūnienė), „Bitelė“ (vadovė Neringa Rasiulienė), „Packavėlė“ (vadovė Lina Kvedaravičienė), „Jurginėlis“ (vadovė Erika Petrauskienė), taip pat kapelos „Savi“ (vadovė Germina Ptašnikienė), „Griežlė“ (vadovas Vitas Trampas), „Dziedukai“ bei „Anūkuciai“(vadovas Romas Mazėtis).
Teatro dienoje „Esaties lieptais“ dalyvavo kūrybiškoji meninės raiškos studija „Macinga“ (vadovė Ingrida Neverdauskienė).
Dainų dienoje „Kad giria žaliuotų“ – ir Lazdijų kultūros centro kamerinis choras „Gaustas“ bei Lazdijų meno mokyklos jaunių choras.
Bernardinų sode vykusioje folkloro dienoje „Rasi rasoj rasi“ dalyvavo ir Būdviečio laisvalaikio salės folkloro kolektyvas „Radastėlė“, vadovė Aurelija Valasevičienė. „Dzūkų žinios“ klausia, kokie įspūdžiai? Aurelija sako, kad jai tai jau trečioji Dainų šventė, tačiau kiekviena ji vis kitokia. „Jei pirmoje – lyg ir nežinomybę jutau, tai dabar viskas daug aiškiau, net eiga. Šiemet šventė kaip niekad puiki, tad ir įspūdžiai patys geriausi. Tokia laimė pakliūti į Dainų šventę pasitaiko ne kasdien, kaip žmonės sako, todėl džiaugsmas – didžiulis. Jausmas toks geras, kad net sunku apsakyti“, – geromis savo ir kolektyvo emocijomis pasidalija Aurelija. Ir visai nesvarbu, kad į namus teks grįžti jau naktį, tačiau visą nuovargį atpirks prisiminimai visam gyvenimui.
„Mes esame labai laimingos“, – tikina Krikštonių laisvalaikio salės folklorinio ansamblio „Stadulėlė“ vadovė Lena Švetkauskienė ir kolektyvo moterys. Lena skaičiuoja Dainų švenčių ženkliukus. „Štai susidėjusi, žiūriu į ženkliukus. Vienas – 1994 metų, kitas – 1995 metų, paskui – 2007, paskui dar – 2018 metų. Net nežinau, kiek jau kartų teko atstovauti rajonui Dainų šventėse“,– svarsto ji. Ir kiekviena Dainų šventė jai paliko vis kitokius įspūdžius. „Kai su teatro kolektyvu dalyvavau, tai mes visur lakstėme, viską apžiūrėjome. Šiemet su vyresnėmis moterimis, tai mažiau judame, mažiau vaikščiojame, nelabai jau kur mes čia galime pagastroliuoti, bet tikrai esame patenkintos. Suradome vietelę, atsisėdome, žiūrėjome, išklausėme visų regionų prisistatymą, patiko, gražu buvo“, – pasakoja ji. Lena sako, kad gal ir pavargę, tačiau kolektyvo narės paneigia jos nuomonę, tvirtindamos, kad tikrai nepavargo ir labai laimingos atvykę į sostinę, į pačią Dainų šventę. „Oras labai geras, įspūdžiai – geri“, – priduria Lena.
Ramunė Janavičiūtė yra mūsų rajono gyventoja, tačiau Dainų šventėje ji – Druskininkų kultūros centro Leipalingio laisvalaikio salės folkloro ansamblio „Serbenta“ narė. Paklausta, kokie įspūdžiai, iškart atsako: superiniai! „Pirmas dalykas, kad nereikia niekur skubėti. Antras dalykas, kad bendrystė ir vienybė visur jaučiama. Kai su tautiniais rūbais praeini ir matai žmonių šypsenas, kaip aš sakau, civilių, kurie nedalyvauja Dainų šventėje, tai taip džiugina širdį. Visi žmonės draugiški, šypsosi vieni kitiems. Daug dėmesio sulaukiame iš užsieniečių. Katedros aikštėje, dar prieš atidarymą, padainavome, tai jie ir filmavo, ir asmenukių pasidaryti norėjo“, – dalijasi įspūdžiais ji. Pasidžiaugė, kad jau spėjo susitikti ir su savo kraštiečiais – Lazdijų krašto žmonėmis. „Jau spėjau pasilabinti su Romu Mazėčiu, mačiau Ingridą Neverdauskienę“, – pasidžiaugia Ramunė. Sako, kad labai smagu pabendrauti su visų Lietuvos regionų atstovais, tas margumynas – žavus. „Tos skirtingos tarmės – tokios įdomios. Kai žengia ant scenos prisistatyti, taip malonu klausytis. Atrodo, regionas tas pats, o kalba kitokia. Net ir mes, dzūkai, iš skirtingų vietovių kalbame skirtingai. Lazdijai ir Varėna šneka tikrai nevienodai“, – dėsto pašnekovė.
Kai paklausiu apie maistą (mat girdisi visokių kalbų), Ramunė sako, kad ji kaip tik po pietų – labai skaniai papietavusi. „Mes pietavome universiteto kavinėje. Maistas – labai skanus. Porcijos didelės. Man buvo net per daug. Aš nepratusi tokias dideles porcijas suvalgyti, labiau ragauju. Paneigiu visas kalbas, kad maistas prastas, tikrai labai skaniai pavalgėme“, – patikina.
„Čia vyrauja ypatinga dvasia“, – teigia Dainų šventės dalyvė R. Janavičiūtė. Sugrįžę namo, iškart skubės į darbus, tačiau įspūdžiai išliks ilgam.
Dainų ir šokių šventės tradicija Lietuvoje gyvuoja 83 metus, skaičiuojant nuo 1924 m., kai buvo surengta pirmoji Dainų diena. Nuo pirmosios Dainų dienos iki šių metų surengta 16 Dainų švenčių.