Dineta Babarskienė
Pastarieji metai kunigui Valdemarui Smulskiui itin darbingi: kunigas be atvangos rūpinasi net trijų parapijų žmonių dvasiniais reikalais, užsiima jų sielovada, ne mažiau jėgų ir energijos skiria ir bažnyčių remonto darbams, aplinkos tvarkymui. Kaip pats kunigas sako, tariasi su pastoracinėmis tarybomis, išsako savo mintis, klausia, ką tarybos nariai mano, ir bendru sutarimu imasi darbų. „Kad paskui nebūtų, kad ir talkos daromos, ir aukos renkamos, o rezultatų nematyti. Kad nekiltų klausimų, kur tie paaukoti pinigai, pas ką tie pinigai. Norisi darbus padaryti, kad žmonės akivaizdžiai pamatytų“, – aiškina Krosnos parapijos klebonas Valdemaras Smulskis. Tad jis pasitaręs su Krosnos parapijos pastoracinės tarybos bei „Carito“ nariais nusprendė imtis bažnyčios remonto darbų: betonuoti bažnyčios grindis prie pagrindinio altoriaus. „Mano nuomone,
šiuo metu tai svarbiausias ir reikalingiausias darbas“, – sako Krosnos parapijos klebonas V. Smulskis.
Sekmadienį klebonas kun. Valdemaras sveikintas 40-ojo gimtadienio proga. Krosnos bažnyčioje po šv. Mišių jį sveikino bažnyčios choras sugiedodamas „Ilgiausių metų“, sveikinimo žodį tarė Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys Artūras Margelis, pasveikinti dvasininko atvyko ir Krosnos seniūnijos seniūnė Valda Žukauskienė bei Krosnos miestelio bendruomenės komiteto pirmininkė Audra Kimbirauskienė, prie sveikinimų ir gražių palinkėjimų prisidėjo „Carito“ nariai bei visa Krosnos tikinčiųjų bendruomenė. Tačiau net savo jubiliejų švęsdamas klebonas kun. Valdemaras kalbėjo apie darbus. Tai jam itin svarbu.
Neslepia, kad buvo minčių sudėti visoje Krosnos bažnyčioje šildomas grindis, tačiau, gerai apsvarsčius, šios minties vis tik atsisakyta. „Kadangi bažnyčioje šv. Mišios aukojamos tik vieną kartą per savaitę – sekmadieniais, o tokią sistemą reikia naudoti dažniau nei kartą per savaitę, kad kokia bėda nenutiktų, kažkas nesugestų, todėl ir buvo nuspręsta, kad reikia kitokių grindų bažnyčioje“, – sako klebonas. Nuspręsta sudėti granitą arba marmurą. „Norisi, kad grindys būtų ilgaamžės, ilgai tarnautų tikintiesiems, kad nebūtų tik kokiai 10 metų, o paskui tektų vėl remontuoti, sukti galvą, iš kur gauti lėšų“, – pastebi jis. O toje vietoje, prie pagrindinio altoriaus, grindis jau buvo būtina keisti, mat jos gerokai patrūnijusios, netgi siūbavo. Darbai jau pradėti ir gerokai pasistūmėję į priekį: artimiausiu metu tai bus padaryta. „Čia sudėsime granitą“, – jau žino klebonas. Svarbiausia, anot jo, dabar padaryti, kas pradėta, o paskui žiūrės toliau: stengsis įgyvendinti kitus savo sumanymus. Kiek vėliau norėtų tą padaryti visoje bažnyčioje. „Jeigu viskas gerai seksis, dėsime ir visoje bažnyčioje. Bet viskas priklauso nuo lėšų, kiek jų turėsime. Aišku, būtų labai gražu, kad grindys būtų pakeistos visoje bažnyčioje“, – aiškina klebonas. Kol kas, sakosi, dar susiturės: viską iškart padaryti sudėtinga. „O gal įvyks stebuklas? Gal kažkas išties ranką“, – viliasi Krosnos parapijos klebonas V. Smulskis. Dabar darbai vykdomi tikinčiųjų lėšomis. „Lėšos parapijiečių. Tai tikinčiųjų aukos. Darėme rinkliavą. Dabar bandome išnaudoti surinktas aukas, kiek įmanoma, produktyviau“, – patikina klebonas. Svarbu, kad tikintieji, aukoję bažnyčios remonto darbams, žinotų, kur ir kam panaudoti jų pinigai. „Svarbu, kad žmonės žinotų, kad jų paaukoti pinigai yra naudojami pagal paskirtį“, – įsitikinęs klebonas.
Vieną darbą padarę, vėl tarsis, vėl suks galvas, iš kur gauti lėšų, kaip racionaliai panaudoti turimas, ir vis gražins Krosnos bažnyčią. „Rinksimės, galvosime, tarsimės, ką toliau daryti“, – žada darbuotis ir toliau parapijos klebonas.