Dzūkų žinios

Peršalimo ligos nesitraukia ir vasarą

Dalintis:
Šeimos gydytoja Viktorija Gražuliene: „Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų riziką didina staigūs temperatūrų pokyčiai, dėl nuovargio ar streso susilpnėjusi imuninė sistema.“

Nors už lango ir vasara, oras šiltas, pastebima, kad įvairių susirgimų, tarp jų ir peršalimo sukeltų, skaičius išlieka gana didelis. Medikai nuolat konsultuoja pacientus dėl įvairių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, COVID infekcijos, bronchito ir net plaučių uždegimo.

Apie vasarą dažniausiai pasitaikančias ligas, jų simptomus ir gydymo būdus kalbamės su Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centro Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytoja Viktorija Gražuliene.

Kas yra peršalimas, kaip jis pasireiška?

– Peršalimas yra ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia virusai. Dažniausiai peršalimą sukelia rinovirusai, koronavirusai, adenovirusai. Virusai dažniausiai plinta oro – lašeliniu būdu. Todėl jeigu sergate viršutine kvėpavimo takų infekcija ir lankotės sveikatos priežiūros įstaigose, rekomenduojama dėvėti veido kaukę.

Peršalimas dažniausiai pasireiškia čiauduliu, sloga, gerklės skausmu, kosuliu. Tačiau gali pasireikšti ir karščiavimas, šaltkrėtis. Taip pat gali varginti raumenų, galvos skausmai, peršalimo simptomai trukti nuo kelių dienų iki savaitės.

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų riziką didina staigūs temperatūrų pokyčiai, dėl nuovargio ar streso susilpnėjusi imuninė sistema.

Kaip galima išvengti viršutinių kvėpavimo takų infekcijų?

– Labai svarbu asmeninė higiena, rankų plovimas. Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, pilnavertė, subalansuota mityba. Dienos ir miego režimas, fizinis aktyvumas, patalpų vėdinimas.

Ar vis dar pasitaiko pacientų, sergančių COVID?

– Tenka konstatuoti, jog šiuo metu daugėja pacientų, kuriems nustatomas COVID.

Kaip atpažinti COVID infekciją?

– COVID infekcijos simptomai praktiškai tie patys, kaip ir visų virusinių infekcijų. Atskirti tik pagal simptomus tikrai yra sunku. Tokiu atveju geriausia įsigyti vaistinėje parduodamus greituosius COVID testus ir atlikti testą patiems, namuose. Taip pat testai gali būti kombinuoti, kartu gali būti ir gripo testas. Prasidėjus gripo sezonui, rekomenduojama atlikti šiuos testus.

Peršalimas dažniausiai pasireiškia čiauduliu, sloga, gerklės skausmu, kosuliu. Tačiau gali pasireikšti ir karščiavimas, šaltkrėtis.

Kaip elgtis, pastebėjus pirmuosius peršalimo ar COVID infekcijos simptomus?

Paprastai virusinės infekcijos yra gydomos simptomiškai. Žinoma, svarbu laikytis tausojančio režimo, pakankamai pailsėti, vengti kontaktų, kad sumažintumėme infekcijos plitimą.

Reikia vartoti pakankamai skysčių, geriausia gerti vandenį, vaistines arbatas (aviečių, čiobrelių, liepžiedžių, arbatą su citrina ir medumi).

Jeigu yra gerklės skausmas, galima vartoti specialius purškalus į gerklę ar pastiles, kuriuos galite išsirinkti pagal mėgstamą skonį kartu su vaistininku. Taip pat galima skalauti gerklę druskos tirpalu arba specialiais skalavimo preparatais, parduodamais vaistinėje. Slogai gydyti taip pat yra specialūs purškalai į nosį.

Kada vartoti vaistus dėl karščiavimo?

Jeigu karščiavimas didesnis nei 38° C, rekomenduojama vartoti paracetamolį arba ibuprofeną. Kūdikiams galima naudoti žvakutes į tiesiąją žarną. Mažiems vaikams yra minėtų vaistų sirupai. Vaistus reikėtų dozuoti pagal svorio kilogramus, tai ypač aktualu vaikams. Pavyzdžiui, jeigu vaikas sveria 20 kg, jam vieną kartą reikėtų vartoti 200 mg ibuprofeno arba 300 mg paracetamolio.

Taip pat svarbu pakankamai vartoti skysčių, dažnai, bet po nedaug, gerti vandenį, arbatas.

Vieną kartą vartojant, nereikėtų viršyti ibuprofeno 600 mg dozės ir paracetamolio 1000 mg.

Taip pat net ir esant žemesnei temperatūrai ir varginant skausmams, galima vartoti minėtus medikamentus.

Jeigu vaikui dėl karščiavimo atsiranda traukuliai – skubiai kviesti greitąją medicininę pagalbą arba skambinti 112.

Kada dėl minėtų susirgimų reikėtų kreiptis į gydytoją?

Visų pirma, norėčiau paminėti, kad neverta vykti pas gydytojus tik atsiradus karščiavimui, nesant kitų simptomų, kai bendra savijauta yra pakankamai gera, o jei tai vaikas – nukritus temperatūrai, jei vaikas aktyvus, žaidžia, nestebimas vangumas, mieguistumas, pakankamai šlapinasi.

Kraujo tyrimai tikslesni būna praėjus bent 24 val. po karščiavimo pradžios. Kitu atveju kraujo tyrimai gali būti neinformatyvūs.

Į gydytojus reikėtų kreiptis, jeigu karščiavimas trunka ilgiau nei 3 dienas, arba jis yra labai aukštas (virš 38.5°C), arba vartojami vaistai nuo karščiavimo visiškai nenumuša temperatūros, simptomai trunka ilgiau nei 10 dienų arba blogėja. Vargina stiprus kosulys, kuris gali būti ir su krauju, slogą lydi stiprus veido ir galvos skausmas. Jaučiate dusulį, sunkumą kvėpuoti, skausmą arba spaudimą, stiprų ausies skausmą, stebite sekreto tekėjimą iš ausų. Pastebėjote bėrimus, kurie paspaudus neišnyksta. Esate vyresnis nei 65 metų amžiaus ir turite sunkių lėtinių ligų – cukrinį diabetą, astmą, širdies nepakankamumą ir t. t.

Dalintis:

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: