Liepos 1 dieną Vengrija pradėjo pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, kuris truks iki 2024 metų pabaigos. Premjeras Viktoras Orbanas šiam laikui išsikėlė ambicingą tikslą – užbaigti karą Ukrainoje. Tikriausiai nebus įmanoma to įgyvendinti be Donaldo Trumpo pergalės šių metų prezidento rinkimuose JAV, dėl kurios V. Orbanas negali būti visiškai tikras. Antra, Vakarai ir Ukraina turėtų sutikti su Vladimiro Putino nustatytomis sąlygomis, kurios savo ruožtu yra absurdiškos. Ypač todėl, kad atrodo, jog Vengrijos politikas atidžiai klausosi Maskvos ir derasi dėl taikos sąlygų su Vakarais. Jeigu V. Orbanas klausytų Vakarų, tai būtų prasminga. Nepadeda ir tai, kad Viktoro Orbano stumiamos „taikos palaikymo misijos“ fone (ypač intensyviai nuo tada, kai Vengrija perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai) ukrainiečiai nuolat kovoja su aršia Rusijos agresija.
Pastaraisiais metais stebėjome rimtą Vengrijos atsitraukimą nuo demokratijos, taip pat Budapešto bendradarbiavimo su nedemokratiniais režimais plėtrą. V. Orbanas kritikuoja ES, praktiškai jis ginčija Europos bendrijos vertybes ir principus. Kai kalbame apie karą Ukrainoje, tai lyderis lankosi pas Vladimirą Putiną, o jo pareiškimai sutampa su Rusijos Federacijos lūkesčiais. V. Orbanas svajoja apie Donaldo Trumpo pergalę lapkričio rinkimuose Jungtinėse Valstijose, t. y. kandidato, kuris pažadėjo, kad „per 24 valandas užbaigs karą Ukrainoje“. Jis iš esmės yra vienintelis ES šalies lyderis, kuris nekritiškai vertina Rusijos ir Kinijos politiką, todėl jie yra atviri deryboms su juo, nes tai pasitarnauja jų ES silpninimo politikai. Galimo taikos plano detalės nežinomos. Remiantis spaudos pranešimais, Vengrijos premjero idėjos sutampa su galimomis D. Trumpo ir jo patarėjų idėjomis užbaigti karą Ukrainoje. Liepą jis pirmą kartą nuo karo pradžios lankėsi Kijeve, tačiau prezidentas V. Zelenskis, taip pat Europos Sąjungos atstovai labai kritiškai vertina V. Orbano veiksmus ir Vengrijos politiką. Atsižvelgiant į NATO viršūnių susitikimo Vašingtone sprendimus, kurie patvirtino Aljanso pasiryžimą padėti Ukrainai, galima teigti, kad Vengrija vykdo politiką, kuri kelia sunkumų NATO.
Bet panašu, kad V. Putinas nežiūri į V. Orbaną visiškai rimtai. Praėjus vos kelioms dešimtims valandų po Vengrijos premjero vizito Maskvoje, turėjusio patvirtinti Kremliaus norą sudaryti paliaubas Ukrainoje, pabaigos, Rusijos raketos nukrito ant Ukrainos miestų. Įskaitant vaikų ligoninę Kijeve. JAV, Rusijai ar Kinijai nereikia Vengrijos, kad išspręstų tarptautines problemas. Tačiau jie mielai pasinaudos V. Orbanu, kad susilpnintų Vakarus. Gaila, kad Vengrijos ministras pirmininkas turi idėją vykdyti politiką, kuria apeinami įsipareigojimai, kylantys iš narystės Europos Sąjungoje. Be abejo, jo pareiškimai iš tiesų yra palankūs Kremliaus politikai. Teiginiai, kuriuos jis pateikia galimo būsimo taikos plano kontekste, yra visiškai priešingi Ukrainos ar ES pateiktoms prielaidoms. V. Orbano atveju kalbama apie toli siekiančias nuolaidas iš Ukrainos pusės, o ne ilgalaikę taiką, ir tai visiškai atitinka Rusijos lūkesčius.