Žindymas yra natūrali nėštumo tąsa, kurios meno gali išmokti daugelis moterų. Dažniausiai sunkumų kyla dėl netinkamos vaikelio maitinimo technikos, žinių trūkumo ar tam tikrų fiziologinių iššūkių. Tačiau padedant kompetentingiems specialistams visa tai galima išspręsti.
Apie žindymo naudą, iššūkius ir laktacijos valdymą pasakoja Tarptautinės egzaminuotojų tarybos pripažinta laktacijos (IBCLC) konsultantė Eglė Gurčinė.
Apie tinkamą primaitinimą ir nujunkymą kalba vaikų ligų gydytoja, IBCLC konsultantė dr. Audronė Mulevičienė.
Motinos pienas turi visapusišką naudą
Pasak E. Gurčinės, motinos pienas yra optimalus maistas besivystančiam kūdikiui iki 6 mėnesių, tenkinantis visų reikalingų medžiagų ir vandens poreikį: „Jis turi daug antikūnų, imuninių ląstelių ir kitų apsauginių medžiagų, todėl apsaugo ir stiprina vaikelio imunitetą, padeda kovoti su ligomis ir infekcijomis, prisideda prie teigiamos įtakos burnos ir žandikaulio vystymuisi ir išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies. Taip pat mamos piene gausu probiotikų, hormonų ir fermentų, kurie irgi daro teigiamą įtaką augančiam vaikeliui.“
Remiantis tyrimais, žindančioms moterims mažėja rizika susirgti krūties vėžiu, antro tipo cukriniu diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, jų organizmas greičiau atsigauna po gimdymo.
„Žindymas ramina ir atpalaiduoja mamą ir vaikelį, mažina pogimdyvinės depresijos riziką“, – kalbėjo E. Gurčinė.
Dažniausias iššūkis – spenelių skausmas
Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria žindančios mamos, – spenelių pažeidimai. Dažniausiai ši problema atsiranda, kai priešpienį keičia pereinamasis pienas – tai įvyksta 2–3 parą po gimdymo.
„Jei mama dar yra stacionare, reikėtų drąsiai paprašyti specialistų pagalbos, o ne gyventi su skausmu. Jei šeima jau grįžo į namus, reikėtų susisiekti su specialistu. Nors geriausia konsultacija yra gyva, neretai įmanoma padėti ir nuotoliu, paaiškinant mamai, kaip vaikutis turėtų apžioti spenelį, kaip tinkamai vaiką priglausti ar kaip laikyti“, – teigė konsultantė.
Specialistė pridūrė, kad visiškai normalu, jei kyla ir kitų krūtų problemų, tokių kaip sąstovis, atsiranda guzelių, mastitas: „Šios būklės gąsdina visas mamas, tačiau to nereiktų bijoti. Pasitarus su gydytoju ar kitu specialistu gyvai ar telefonu ir laikantis nurodytų rekomendacijų, galima užkirsti kelią tolesnėms sveikatos problemoms.“
Ragina nepasiduoti
Tik labai retais atvejais dėl fiziologinių iššūkių moterys negali žindyti ar joms sekasi itin sunkiai.
„Dabar vis dažniau pastebime įvairių hormonų sutrikimų, kuriuos lemia aplinka, užterštumas, pasikeitęs gyvenimo būdas, didesnis nutukimas, todėl dalis moterų pastoja sunkiau, gali būti ne visiškai išsivysčiusios krūtys ar pieno liaukos.
Tokiais atvejais žindymas galbūt netenkins vaiko maisto poreikio visu 100 procentų, bet norisi pabrėžti, kad ir kombinuotas maitinimas yra labai geras pasirinkimas ir kiekvienas mamos pieno lašas yra ir svarbus, ir naudingas“, – sakė E. Gurčinė.
Anot jos, kompetentingi specialistai padės kiekvienoje situacijoje rasti geriausią išeitį, todėl nevertėtų nuleisti rankų.
Kaip galima valdyti laktaciją?
Neretai žindančios mamos, susiduriančios su sunkumais, atsakymų ieško internete ar klausia draugių patarimo. Deja, tokiais būdais dažniau įsipainiojama į dezinformacijos pinkles nei gaunama naudingų patarimų.
Pasak E. Gurčinės, vienas populiariausių žindymo mitų – pieno dingimas – visiškai klaidinantis, kadangi „tai negali nutikti, jei mama žindo pagal poreikį ir jo nė kiek neriboja.“
Neretai mamos nuogąstauja, kad vaikelis priauga per daug ar per mažai svorio dėl mamos pieno, kuris yra per liesas ar per riebus. Tačiau specialistė teigė, kad visų moterų pieno kokybė yra panaši, o vaikelio svoriui įtaką daro kiti faktoriai, pavyzdžiui, ribojamas žindymo laikas, daromi per ilgi tarpai naktį, vietoj žindymo duodamas čiulptukas, pasaitėlio problemos ir kt.
Žindymo specialistės teigimu, pieno gamyba yra nuolatinis procesas, veikiantis paklausos-pasiūlos principu. Mama, jaučianti savo kūną, geba natūraliai valdyti laktaciją. E.Gurčinė teigia: „Kiek pieno iš krūtų pašaliname, tiek jo ir gaminasi. Jeigu vaikelis yra atskirtas nuo mamos ar žindomas labai vangiai, tuomet mamai vertėtų papildomai nusitraukti pieną. Priešingu atveju, jei mama jaučia, kad krūtys labai kietos ir kūnas gamina per daug pieno, galima padėti pieno gamybai susireguliuoti – vieną maitinimą žindyti iš vienos krūties, o kitą – iš kitos.“
Svarbu nepradelsti primaitinimo
Vaikų ligų gydytojos A. Mulevičienės teigimu, iki 6 mėnesių rekomenduojama vaiką maitinti vien tik mamos pienu, o vėliau pradėti papildomą maitinimą tęsiant žindymą iki 2 metų ar ilgiau, nes „ribų nėra – galima žindyti tiek, kiek nori mama ir vaikas“.
Išskirtinais atvejais galima vaiką primaitinti ir anksčiau, tačiau tik su gydytojo rekomendacija. Specialistė pabrėžė, kad itin svarbu neatidėlioti papildomo maitinimo, nes būtent nuo 6 mėnesių vaikas yra pakankamai subrendęs, kad galėtų valgyti tirštą maistą, jam pradeda trūkti geležies ir kitų maisto medžiagų, ir jo virškinamasis traktas bei šalinimo organai yra pasiruošę susipažinti su papildomu maistu.
„Nors iš pradžių vaikas valgo labai nedaug, svarbu nenuleisti rankų ir jį maitinti pagal poreikį. Paprastai vaikučiui prireikia 3–6 savaičių, kol jis įgunda valgyti papildomą maistą. Kartais gali prireikti ir dar daugiau laiko – dėl to tikrai nereiktų sunerimti, jei tėvai mato, kad vaiko poreikis ir noras vis didėja“, – teigė A. Mulevičienė.
Anot jos, tėvai gali pradėti nuo kruopų, daržovių, vaisių, palaipsniui į primaitinimą įtraukiant ir daugiau geležies turinčių produktų – mėsos, žuvies, kiaušinių.
„Normalu, jei kai kurių produktų reikės paragauti ir 10 kartų, kad vaikelis juos pamėgtų. Svarbiausia jį supažindinti su kuo daugiau skirtingų skonių ir vis bandyti naujus, kad tėvai atrastų tai, kas jam patinka“, – kalbėjo gydytoja.
Tinkamas žindymo nutraukimas
Pradedant papildomą maitinimą tampa aišku, kad kada nors žindymas baigsis. Tačiau vaikų ligų gydytoja pažymėjo, kad nebūtina nutraukti žindymo vaikui išėjus į darželį ar mamai išėjus į darbą: „Viską galima lengvai suderinti, pavyzdžiui, pažindant vaiką ryte ir grįžus vakare. Tai padės vaikui nusiraminti, nesukels didelio streso, priešingai – gali palengvinti vaikui adaptaciją darželyje ir būti atsparesniam nuo visų naujai sutiktų infekcijų sukėlėjų.“
Pasak specialistės, būtų idealu, jei mama galėtų išlaukti momento, kada vaikas pats atsisakys krūties, – paprastai tai įvyksta jam sulaukus ne mažiau nei 2 metų: „Tokiu būdu nujunkyti yra lengviausia. Tačiau jei mama nori nutraukti žindymą anksčiau, patariama tai daryti ne anksčiau, nei vaikui sueina vieneri. Vienos mamos pasirenka rečiau žindyti dieną, kitos – naktį. Svarbiausia, viską daryti neskubant.“
Be to, itin svarbu atkreipti dėmesį į vaiko raidos etapą – mat tuomet, kai vaikas patiria daug įspūdžių ar pokyčių, nujunkyti bus sunkiau.
„Reiktų pasirinkti ramų etapą, kai mama vaikui gali skirti daug dėmesio, gali panešioti ir ilgiau būti kartu. Svarbu, kad vaikas jaustų, kad dingo tik pienas, o mama vis dar yra šalia. Kitaip tariant, vienus ryšius nutraukiame stiprindami kitus ryšius“, – patarė ji.
Užs. Nr. 2024-04
