Dineta Babarskienė
Dzūkaitės Janė ir Pranė – dažnos viešnios Žemaitijos šventėse. „Jeigu atvirai, tai tikrai mus dažnai kviečia į Žemaitiją. Nežinau, ar visi žemaičiai mus pamilo, ar tik pusė Žemaitijos, bet tikrai dažnai ten svečiuojamės“, – prasitaria Gegutės kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Sabaliauskienė.
Ir nors pačios Janė (Vilma Sabaliauskienė) ir Pranė (Jurgita Ruckuvienė) organizuoja savo bendruomenės renginius, tai daro ne bet kaip, nes joms svarbi kiekviena detalė, tačiau sako, kad iš žemaičių yra ko pasimokyti net joms. „Viskas apgalvota iki mažiausių smulkmenų. Viskas sustyguota. Aukštame lygyje, kaip aš sakau. Jei ko pritrūksta, tuoj pasirūpina. Kuponai – pavalgymui, kad nebūtume alkanos, kuponai – kavos išgerti. Kaip žinome iš patirties, iššūkių kone kiekvieno renginio metu pasitaiko, tačiau žemaičiai kaipmat viską išsprendžia. Pabandykite palapinę ant asfalto pasistatyti, bet mes net ir tai sugebėjome, pritrūkome plytų maišuose, rodą gavome, parūpino šeimininkai, ko mums reikėjo, ir viskas, kuo puikiausiai. Jokių problemų, nors pats miesto centras“, – pasidžiaugia tokia puikia šventės Skaudvilėje organizacija Vilma. Neseniai moterys virė žuvienę Rusnėje, šįkart – Skaudvilėje, vyks į Molėtus. „Tik šįkart ekskursija į Molėtus. Net liūdna, kad kelsime sparnus link Molėtų šį savaitgalį, o ne į Žemaitiją“, – prisipažįsta.
Praeitą savaitgalį dzūkaitės Janė ir Pranė dalyvavo Skaudvilės miesto šventėje. „Dėmesys visiems ir kiekvienam, tai iš tikrųjų paperka“, – teigia jos, į ką atkreipę dėmesį.
„Jūs nepavierysit, nes reikėjo viskų savo akim paragėc, kap viskas apmislyta, kap apgalvota, kap buvom suciktos ir išlydėtos, o žuvienį iškvolino ne cik Rusnėj virtų prieš nedėlių, ale ir ca sakė – skaniausia verda dzūkės iš Lazdijų rajono. O dar svecių svecingumas neišpasakytas: buvom išmyluotos ir išbuciuotos, navet linkėjimus parvešč prašė“, – taip pasigyrė „Facebook“ paskyroje Janė ir Pranė.
Vilma pastebėjo, kaip gražiai buvo priimami šventės dalyviai. „Mes iš toliausiai buvome atvykę. Vienintelės iš Dzūkijos. Džiaugėmės girdėdamos Lazdijų rajoną minint ir, žinoma, Gegutės kaimą. Mus jau pažįsta ir klaipėdiečiai, ir kiti pajūrio gyventojai, daugelis net mūsų žuvienės ragavę buvo Rusnėje. Turėjome svečių, kurie mus aplankė ir kantriai laukė, kol vėl privirsime žuvienės. Sakė, kad ragavo Rusnėje, žuvienė – superinė, dabar vėl įvertinti norėjo. Kiti gi sakė, kad mes „iš televizoriaus“ pažįstamos. Labai gerai leidome laiką ir mes, ir su mumis, manau, buvo smagu“, – pasidžiaugia, kad ir jas, Janę ir Pranę, pažįsta, o ir Lazdijų kraštą, kurį moterys garsina, žino. Skaudvilės miesto šventėje šmaikščiosios dzūkaitės virė savo garsiąją žuvienę šurmuliuojančioje kulinarinėje gatvelėje, kur buvo verdami kleckai, kepama duona ir net šakočiai. Vilma atkreipė dėmesį, kad šventėje visi dalyvaujantys – lygūs: ar Seimo nariai būtų, ar vietos politikai, ar žmonės, atvykę į šventę iš kitur, ar vietiniai, čia apsilankę. „Niekas ten nesistengia liaupsinti vietinės valdžios, politikų ir juos kažkaip kitaip priimti nei visus kitus. Visi – vienodi, visi – lygūs“, – pastebėjo.
„Mes nerimavome tik dėl vieno: kad nesusidubliuotų mums du renginiai Rusnėje ir Skaudvilėje. Džiaugiamės, kad viskas pagal planą, visur suspėjome“, – džiaugiasi Vilma. Paklausta, ar Janė ir Pranė tik nesugalvojo į Žemaitiją išdumti, daugiau laiko leis ten nei savame krašte, Vilma juokiasi. „Mes tikrai geranoriškai visur dalyvaujame, kur mus pakviečia, ir ateityje tikrai visur eisime. Bet jeigu mūsiškiai, dzūkai, nori ką nors pasikviesti iš kitur, tai mes už, pritariame naujovėms, o mes tik andarokus pasiimam ir lakiam toliau“, – pusiau dzūkiškai, pusiau literatūrine kalba dėsto Janė – Vilma Sabaliauskienė. Jų jau nieks nepagąsdins, nes kvietimų sulaukia ne tik į miestų, miestelių, bendruomenių šventes, bet ir į asmenines, ir net iš labai toli: iš Kauno, Tauragės, Jurbarko. „Vis vesdavome renginius, įteikinėdavome dovanas, dabar jau, aš sakau, gal ir liūdna kažkam, o gal ir ne diena, bet jei kas paprašys, tai mes neatmestume galimybės ir skyrybose sudalyvauti. Juk dabar dažniausiai rašoma, kad geranoriškai skiriamasi, tai gal mes visai ir tiktume“, – ir suprask, juokauja ar rimtai ta Janė čia šneka.
Džiaugiasi, kad jau grįžo į savo darbų ritmą ir planų, kaip sako pati Vilma Sabaliauskienė, Gegutės kaimo bendruomenės pirmininkė, turi daug ir didelių. Tik apie tai dar garsiai nenori pasakoti. Bet tik kol kas…