Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Seimas svarstys siūlymą padidinti darbo užmokesčio „lubas“ vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti
Seimas svarstys siūlymą nuo 2 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių padidinti maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio „lubas“ vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti.
Antradienį už tokią Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rimos Baškienės pateiktą iniciatyvą po pateikimo balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 21 parlamentaras. Projektą svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vertins Vyriausybė, o plenarinėje salėje jis vėl atsiras lapkričio 7 d.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas parengusi parlamentarė R. Baškienė sako, kad jos sudarytų geresnes sąlygas šeimoms, neturinčioms galimybės derinti darbo ir vaiko auginimo, gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką. Jos teigimu, vadinamosios „išmokų lubos“įneša nepasitenkinimą sąžiningai ir daug dirbusiems asmenims.
„Tie, kurie uždirba didesnius atlyginimus, sumoka didesnes įmokas, todėl galėtų gauti ir didesnes išmokas vaiko priežiūrai“,– pateikdama projektą sakė R. Baškienė.
Pasak jos, finansines galimybes „Sodra“ turi, todėl reikia politinės valios padėti šeimoms.
R. Baškienės duomenimis, padidinus maksimalų kompensuojamą darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo 2 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčio, 2025 metams reikėtų apie 8 mln. eurų.
Jei Seimas pritartų, taip pat didėtų ir ligos, profesinės reabilitacijos ir tėvystės išmokos.
Šiuo metu maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos pradžios ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.
Seimas svarstys siūlymą dviem dienomis ilginti kasmetines atostogas
Seimas imasi svarstyti opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės siūlymą visiems dirbantiesiems dviem dienomis pailginti kasmetines atostogas.
Antradienį už tai numatančias Darbo kodekso pataisas po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 21 parlamentaras. Projektą svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vertins Vyriausybė ir Trišalė taryba. Planuojama, kad lapkričio 7 d. ši iniciatyva vėl sugrįš į plenarinį posėdį.
A. Norkienė tikisi, kad ilgesnės atostogos apsaugos darbuotojus nuo pervargimo, pagerins sveikatą ir gyvenimo kokybę.
„Pailginus atostogas bent dviem dienomis, užkirstume kelią darbuotojų pervargimui, jie galėtų geriau jaustis, turėtų geresnę sveikatą“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė A. Norkienė.
Pasak jos, kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra mažiausia, kokia tik gali būti pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Jos duomenimis, kitose vakarų šalyse, pvz., Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje kasmet atostogaujama nuo 25 iki 35 darbo dienų.
Tuo tarpu Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis suabejojo tuo, teigdamas, kad valstybių, turinčių tokią atostogų trukmę kaip Lietuva, yra daug, pvz. Airija, Belgija.
Jo nuomone, tokiu siūlymu prieš rinkimus norima „pademonstruoti gražias politines plunksnas“.
„Aš labai abejoju, ar mums reikia lygiuotis į Liuksemburgą“, – svarstė K. Masiulis.
Seimo narys Artūras Skardžius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta diskusija dėl 4 darbo dienų įteisinimo.
„Gal tai racionalesnis sprendimas būtų. Gal iš karto griebkime jautį už ragų ir nežaidžiame su dviem dienomis prie atostogų?“– svarstė jis.
Kaip pastebėjo parlamentaras Algirdas Stončaitis, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į rinkimų programą yra įrašiusi siekį įteisinti 4 darbo dienų savaitę.
Darbo kodekso pakeitimu siūloma įtvirtinti darbuotojams ne mažiau kaip 22 darbo dienų arba ne mažiau kaip 26 darbo dienų kasmetines atostogas.
Šiuo metu darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 arba 24 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Jeigu Seimas pritartų, darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams būtų suteikiamos 27 arba 32 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Šiuo metu tokiems darbuotojams suteikiamos 25 arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
Konstitucinis Teismas nevertins įstatymo pataisų dėl draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse
Konstitucinis Teismas nenagrinės, ar įstatymo pakeitimai dėl draudimo degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais atitinka Konstitucijos nuostatoms.
Teismas antradienį grąžino pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti dalį Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų.
Parlamentarai kėlė klausimą, ar absoliutus draudimas prekiauti alkoholiu išskirtinai tik degalinėse neprieštarauja konstituciniams principams. Ši tvarka šalyje galioja nuo 2016 metų sausio 1 d.
Kaip nusprendė teismas, prašymą pateikę parlamentarai nepaaiškino, kodėl, jų vertinimu, sugriežtintas reguliavimas nustatytas tik stacionariosioms degalinėms, kai į baigtinį vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąrašą neįtrauktos ir tam tikros kitos mažmeninės prekybos vietos.
„(Pareiškėja – ELTA) nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl teisinis reguliavimas, kuriuo į vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąrašą nėra įrašytos stacionariosios degalinės, laikytinas neproporcingai ribojančiu ūkio subjektų teises“, – nusprendė teismas.
„Minėti (alkoholio – ELTA) produktai, kaip ypatingi, suponuoja su mažmenine prekyba alkoholio produktais susijusios ūkinės veiklos valstybinio reglamentavimo specifiką, kuri, be kita ko, priklauso nuo konstitucinės priedermės rūpintis žmonių sveikata įgyvendinimo“, – nurodė KT.
Kaip nurodyta, pareiškėja rėmėsi tik bendro pobūdžio argumentais dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, jo prieinamumo ir daromos žalos sveikatai mažinimo. Teismo vertinimu, parlamentarai taip pat rėmėsi prielaidomis, kad alkoholio žalos mažinimas galėtų būti pasiektas ir švelnesnėmis priemonėmis – pavyzdžiui, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko stacionariosiose degalinėse ribojimu.
„Čekiukų“ byloje nuteistas buvęs Marijampolės tarybos narys V. Krivickas, jam 4 metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje
Kauno apygardos teismas kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo bei disponavimo jais pripažino buvusį Marijampolės savivaldybės tarybos narį Vilių Krivicką, pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Kaip nurodė STT, teismas patenkino Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. V. Krivicką pripažinus kaltu, teismas jam skyrė galutinę 8 tūkst. eurų baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams atėmė teisę būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas.
Baudžiamosios bylos duomenimis, V. Krivickas nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn., eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, Marijampolės savivaldybės administracijai padarė beveik 2 tūkst. 300 eurų žalą.
Priimtas baudžiamasis įsakymas jau yra įsiteisėjęs.
Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 26 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
G. Šimkus: būtiniausių bankų paslaugų krepšelio turėtojai galės išsigryninti 800 eurų per mėn.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus praneša, kad pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio turėtojai nuo kitų metų galės išsigryninti 800 eurų per mėnesį, vietoje šiuo metu leidžiamų 550 eurų. Taip pat tokio krepšelio turėtojai, gyventojai ir smulkusis verslas galėtų atlikti 15 mokėjimo pavedimų, penkiais daugiau nei dabar.
„Gyventojai, pasirinkę reguliuojamą bazinį mokėjimo paslaugų krepšelį, galės išsigryninti 800 eurų per mėnesį“, – spaudos konferencijos metu teigė G. Šimkus.
G. Šimkus paminėjo, kad LB valdyba antradienį patvirtino 2025–2027 m. laikotarpiu galiosiančią pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelio sudėtį ir kainą.
Anot LB valdybos pirmininko, būtiniausių paslaugų krepšelis gyventojams nuo kitų metų sausio atpigs nuo 1,47 euro iki 1 euro. Jis pridūrė, kad nuo šio krepšelio kaina ir sudėtis nustatoma trejiems metams, taip užtikrinant daugiau aiškumo ir pastovumo vartotojams bei rinkos dalyviams.
„Krepšelio kaina mažėja trečdaliu, nuo 1,47 iki 1 euro. Atitinkamai nepasiturintiems – nuo 73 euro centų iki 50 euro centų. Ir šie įkainiai bus peržiūrimi ne kasmet, bet galios 3 metus“, – sakė G. Šimkus.
Jis priminė, kad nuo 2025 m. taip pat įsigalioja reguliavimas, kad krepšelio įkainis negali viršyti minimalios mėnesinės algos pagrindu nustatomu lubų, negali kisti sparčiau nei paslaugų apimtis. Taip pat, pasak jo, keičiant įkainius, vartotojams bus papildomai primenama apie pagrindinę mokėjimo sąskaitą ir galimybę keisti kainodaros būdą.
„2017 m. krepšelio įvedimas iššaukė pozityvius pokyčius, mokėjimo paslaugos tapo populiaresnės ir prieinamesnės, bet buvo ir silpnų vietų. Mokėjimo krepšelio kainodara priklausė nuo bankų kainodaros, taip neturėtų būti“, – aiškino G. Šimkus.
„Taip pat yra įtvirtinamas saugiklis nuo spartaus kainų didėjimo ir užtikrinamas nuoseklus jo kitimas, siejant su paslaugų apimtimi. Ir nemažiau svarbu, kad kartu su įstatymu yra įteisintas geresnis vartotojų informavimas“, – pridūrė jis.
Banko vertinimu, grynųjų pinigų suma ir pervedimų skaičius apskaičiuoti užtikrinant, kad tokia paslaugų apimtis tenkintų 90 proc. sąskaitą turinčių šalies gyventojų poreikius.
Anot LB į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį taip pat įtrauktos sąskaitos atidarymo ir tvarkymo paslaugos, prisijungimas prie elektroninės bankininkystės ir jos valdymas, į sąskaitą gautų mokėjimų įskaitymas, grynųjų įmokėjimas bankomatuose bei atsiskaitymas kortele prekybos vietose ir internetu.
Tyrimas: 2023 m. nelegalių rūkalų dalis Lietuvoje sumažėjo, bet jie sudarė šeštadalį rinkos
Pernai, palyginti su 2022 m., nelegalių tabako gaminių rinkos dalis Lietuvoje šiek tiek sumažėjo – nuo 19,2 iki 17,3 proc., rodo tarptautinis bendrovės KPMG tyrimas. Skaičiuojama, kad per 2023 m. Lietuvoje suvartota apie 400 mln. nelegalių cigarečių, 90 proc. srauto sudarė gaminiai iš Baltarusijos.
Sumažėjus nelegalių cigarečių srautui, skaičiuojama, kad šalies mokestiniai praradimai 2023 m. buvo 5,4 mln. eurų mažesni, bet biudžeto netektys vis dar siekė 74 mln. eurų.
Anot bendrovės, tai geriausias Lietuvos rezultatas nuo pirmojo KPMG tyrimo 2006 metais. Taip pat Lietuva iškirto iš penketuko Europos Sąjungos (ES) šalių, kuriose nelegalios tabako gaminių rinkos dalis yra didžiausia. Tačiau nelegali cigarečių rinka Lietuvoje dar yra žymiai didesnė, nei kitose Baltijos šalyse. Latvijoje ji sudaro 13 proc., Estijoje – 11 proc.
ES 2023 m. buvo suvartota per 35 mlrd. nelegalių cigarečių – 9,9 proc. visos rinkos, panašiai kaip 2022 m. Maždaug 8,3 proc. visų ES šalyse suvartojamų tabako gaminių yra nelegalūs.
Didžiausia nelegalių produktų rinka išlieka Prancūzija, kurioje tokie tabako gaminiai sudaro 33 proc. rinkos ir suvartojama net 47,7 proc. visos ES nelegalių cigarečių. Toliau šalių su didžiausia nelegalių produktų dalimi sąraše rikiuojasi Airija (28 proc.), Jungtinė Karalystė (26 proc.), Graikija (24 proc.) ir Ukraina (22 proc.).
Pigesnių cigarečių lietuviai stengiasi atsivežti iš užsienio
Pastebima, kad nelegalių tabako gaminių gamintojai ir gabentojai vis labiau taikosi į tokias valstybes kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija ar Airija, kur cigaretės kainuoja brangiau dėl didesnio akcizo. Baltarusijoje pakelis 2023 m vidutiniškai kainavo 0,78 euro. Lietuvoje – 4,17 euro. Norvegijoje – 12,23, Vokietijoje – 6,65 euro, Jungtinėje Karalystėje – 14,35 euro.
Kita vertus, Lietuvoje net 38 proc. išaugo legaliai, daugiausiai iš Lenkijos, į šalį įvežtų cigarečių kiekis. Tyrėjai lygina, kad Lenkijoje, kur vidutinė cigarečių kaina yra mažesnė negu Lietuvoje ir siekia 3,15 euro, legaliai įvežamų cigarečių srautas pernai buvo 8 proc. mažesnis negu 2022 metais.
„Tyrimo duomenys rodo, kad rūkantieji Lietuvoje ieško, kur gauti pigesnių gaminių, ir nei viena jų kategorija nėra nuo to apsaugota. Akivaizdu, kad dalis žmonių perka pigesnius gaminius iš kaimyninių šalių, dalis – įžengia į šešėlinę rinką, kurią palaiko kaimyninė šalis, daranti panašią neigiamą įtaką ir Lenkijai“, – teigia „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims Liudas Zakarevičius.
Anot jo, iš tyrimo matome, kad geresnių rezultatų pasiekia šalys, įgyvendinančios subalansuotą politiką, kuria siekiama iš tiesų sumažinti tabako poveikį visuomenei ir remiamasi tyrimais bei rinkos ir institucijų bendradarbiavimu.
Nusikaltėliai vis dažniau rengia kontrabandinių cigarečių gamybos vietas arčiau Vakarų Europos
KPMG tyrėjai konstatuoja, kad Europoje matoma organizuotų nusikalstamų grupuočių evoliucija – jos vis dažniau įrengia nelegalius fabrikus arčiau Vakarų Europos šalių. Manoma, kad šį procesą lėmė politika, kuria nepakankamai stengiamasi pažaboti neteisėtą prekybą ir sumažinti rūkymo paplitimą.
Vertinama, kad norint pažaboti neteisėtą prekybą regione, greta griežtų bausmių ir efektyvių operacijų būtina didinti visuomenės informuotumą, rengti švietimo kampanijas apie realią neteisėtos prekybos žalą.
Tyrėjai tvirtina, kad pažangesnis požiūris jau pasiteisino tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Lenkija ir Rumunija, kur nelegalus vartojimas yra ypač mažas. Italijoje jis sudaro 2 proc., Ispanijoje – 3 proc., Lenkijoje – 4 proc., Rumunijoje – 6 proc. visos rinkos.
KPMG tyrimo metu atlikti interviu su teisėsaugos institucijų atstovais atskleidė, kad nelegalių cigarečių tiekimo grandinės valdomos vis profesionaliau ir tarptautiniu lygiu. Teisėsaugos duomenimis, nusikaltėliai toliau aktyviai investuoja į nelegalių fabrikų kūrimą – pernai pareigūnai 22 Europos šalyse sužlugdė bent 113 slaptų cigarečių gamybos vietų.
Nelegalių fabrikų kūrimui įtaką gali daryti įvesti judėjimo per Baltarusijos sieną apribojimai, mažina cigarečių srautus iš šio šaltinio, o karas Ukrainoje trikdo neteisėtus cigarečių srautus į kitas Europos šalis.
Klastotojai taikosi į populiarius tabako ir nikotino gaminius bei rinkas, kur konkretūs gaminiai turi didelę rinkos dalį. Teisėsaugininkai pastebėjo 2023 m. augusį kaljanams skirto tabako, tabako ir nikotinų pagalvėlių bei suktinėms skirto tabako klastojimą.
Šių metų pradžioje tyrimų bendrovės „Povaddo“ atliktas europiečių požiūrių tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė (60 proc.) respondentų mano, kad jų šalis ir visa ES susiduria su nelegalių nikotino gaminių problema. Ir beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) žmonių sutinka, kad vyriausybės, spręsdamos reguliavimo ir apmokestinimo klausimus, turi atsižvelgti į pasekmes neteisėtai prekybai.
Nuo 2006 m. kasmet skelbiamas KPMG tuščių pakelių ir pardavimo duomenų metatyrimas šiemet atspindi padėtį iš viso 38 šalyse, įskaitant visas Balkanų valstybes. Duomenys surinkti 27 ES valstybėse narėse, taip pat Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Moldovoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Bendrovės „Philip Morris Products SA“ užsakymu atliekamas tyrimas atliktas 18-tus metus iš eilės ir atskleidžia nelegalių cigarečių suvartojimą visoje Europoje.
Žiniasklaida: iš neblaivaus automobilį vairavusio buvusio Kėdainių mero S. Grinkevičiaus bus išieškotas 20 tūkst. eurų turtas
Kauno apylinkės teismas nutarė iš neblaivaus automobilį vairavusio buvusio Kėdainių rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus išieškoti 20 tūkst. eurų vertės turtą, skelbia portalas „lrytas.lt“.
Anot portalo, iš politiko nuspręsta išieškoti konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią sumą, tai ir sudaro 20 tūkst. eurų. Teismas taip pat S. Grinkevičiui uždraudė 12 mėnesių vairuoti transporto priemones.
Kaip skelbia „lrytas.lt“, teismas praėjusią savaitę bylą užbaigė, patvirtindamas prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti S. Grinkevičių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jam artimo žmogaus laidavimą.
Naujienų portalas „Rinkos aikštė“ skelbė, kad rugsėjo 8 d. Kėdainių rajone vykdyto reido metu pareigūnai sustabdė „Porsche“ automobilį, vairuojamą 65 m. amžiaus vyro. Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,65 prom.). Paaiškėjo, jog automobilį neblaivus vairavo buvęs Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.
Po šio įvykio politikas sustabdė savo narystę Liberalų sąjūdyje.
LSA vadovas Regionų ministerijos idėją laiko svarstytina: savivaldybėms trūksta dėmesio iš VRM
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento pareigas laikinai einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis teigia, kad šios Seimo kadencijos metu savivaldybės sulaukė daug mažiau dėmesio iš Vidaus reikalų ministerijos (VRM). Jo teigimu, tai verčia kelti klausimą, ar savivaldybių reikalus turėtų perimti atskira Regionų ministerija.
Anot A. Klišonio, šios kadencijos metu VRM turėjo išskirtinai daug iššūkių, kaip migracijos politika, pasienio saugumas ir COVID-19 pandemija. Tai lėmė, kad savivaldybių klausimas atsidūrė ganėtinai žemai ministerijos prioritetų sąraše.
„Iš tiesų savivaldybės jaučia tokį dėmesio trūkumą, nes viceministras, kuris kuruoja savivaldybes, jam buvo uždėti mobilizaciniai dalykai, pasienis ir visa kita. Kalbant apie jį, tai yra žmogus, kuris yra iš savivaldos ir ją puikiai suprantantis, tačiau žmogus turi tik 24 valandas per parą“, – šią savaitę spaudos konferencijos metu kalbėjo LSA laikinasis vadovas.
A. Klišonio teigimu, regionų atstovus nuvylė tai, kad praeitoje kadencijoje parengtas regionų vystymosi planas neatnešė tokių rezultatų, kokių buvo tikimasi.
„Turbūt vienas nuviliantis klausimas yra tai, kad regionai, regionų plėtros tarybos, realiai atlieka ne planavimo klausimus, ne regionų plėtros klausimus, bet jos turi tik administravimo dalykus, techninius klausimus“, – teigė jis.
Plungės rajono meras teigia, kad sunku pasakyti, ar regionų reikalams spręsti yra reikalinga atskira ministerija. Pasak jo, tokiam darbui gali užtekti vieno viceministro, bet jam neatsiradus, galima kelti klausimą apie ministerijos steigimą.
„Ekspertinio lygmens, planavimo lygmens, šito iš tikrųjų nėra. Ar tam reikia atskiros ministerijos? Sunku pasakyti. (…) Šiandien VRM sistemoje, savivaldybės yra turbūt trečioje vietoje“, – apibendrino LSA laikinasis vadovas.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasiūlė steigti naują ministeriją, kuri iš VRM perimtų regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo. Anot jo, tokia ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Premjerė Ingrida Šimonytė šį siūlymą vadino svarstytinu, bet siūlomos institucijos veikla turėtų būti dar platesnė. Vyriausybės vadovės manymu, ši ministerija galėtų vykdyti savivaldybių ir regionų politiką bei rūpintis viešosios tarnybos klausimais.
„Aš sakyčiau, kad ne tiek Regionų ministerija, bet galbūt labiau Viešojo valdymo ministerija. Nes tokia ministerija galėtų apimti politinę atsakomybę ne tik už savivaldybių reikalus ar regionų reikalus, bet ir viešąjį valdymą, valstybės tarnybą ir panašius klausimus. Tai nėra kažkas, kas negalėtų būti svarstoma“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Anksčiau Eltos organizuotų Seimo rinkimų debatų metu Lietuvos regionų partijai vadovaujantis Jonas Pinskus tarp siūlymų taip pat įvardijo galimybę įkurti Regionų ministeriją.
„Mes netgi siūlome įkurti Regionų ministeriją, perkeliant Energetikos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tai išspręstų visus klausimus“, – debatų metu siūlė J. Pinskus.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių” informaciją