Dineta Babarskienė
Knygos sutiktuvės autoriaus gimtinėje: lazdijiečiai šiltai sutiko Valdo Vasiliausko knygą „Didysis anonimas. Kas valdo Lietuvą“.
Du lazdijiečiai – pas kaimynus, draugus, bičiulius
Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio žurnalisto, redaktoriaus, leidėjo, teatro kritiko Valdo Vasiliausko knyga „Didysis anonimas. Kas valdo Lietuvą“. Į intriguojantį knygos klausimą, kas valdo Lietuvą, bandė atsakyti pats autorius Valdas Vasiliauskas ir žurnalistas Vilius Kavaliauskas, kreipęsi į jų abiejų kraštiečius, lazdijiečius, labai šiltai: kaimynai, draugai, bičiuliai. Kitaip, ko gero, ir būti negali, kai atvyksti pristatyti savo knygos saviems, savo tėviškėn, kur viskas pažįstama – ir gatvės, ir žmonės – čia juk gimtieji namai. Maloniam pokalbiui nuteikia ir renginio pradžioje parodytas režisierės Laimos Lingytės muzikinis klipas „Dėl tos dainos“ (žodžiai – Justino Marcinkevičiaus, muzika – Laimio Vilkončiaus). Renginyje dalyvavo ir pati režisierė Laima Lingytė bei „Žaros“ leidyklos direktorė Ramutė Žandarienė, kuri sako, kad ši knyga neabejotinai turi ir išliekamąją vertę. „Knygoje analitiniai straipsniai. Vien tik pavardžių rodyklėje bent 10 puslapių“, – pastebi ji. O režisierė Laima Lingytė, negailėdama gražių žodžių, autoriui kvietė šviesti kiekvienam.
„Mačiau politikos virtuvę iš arčiau, tad ir norėjosi pasvarstyti, kas valdo Lietuvą, kas priima tuos didžiuosius sprendimus. Anonimas?“ – sako pats autorius, kviesdamas apmąstymams ir būsimus savo knygos skaitytojus.
Apie autorių – kūrybingą, gyvybingą dzūkelį Valdą Vasiliauską iš Lazdijų
„Kūrybingas, gyvybingas dzūkelis Valdas iš Lazdijų“, – taip apibūdino bičiulį žurnalistas Vilius Kavaliauskas.
Tai jau penktoji V. Vasiliausko knyga. Tai autorius, turintis savo stilių, kas itin svarbu ir reta. Politinės publicistikos knyga „Didysis anonimas. Kas valdo Lietuvą?“ sudaryta iš straipsnių, publikacijų, viešintų laikraščiuose „7 meno dienos“, „Vakaro žinios“, „Šiandien“, žurnale „Kultūros barai“, interneto portaluose alfa.lt, alkas.lt, delfi.lt, pozicija.org, tiesos.lt. Naujoje knygoje aprašoma atkurtos nepriklausomybės trijų dešimtmečių panorama. Kritiškas požiūris netrukdo pamatyti tai, kas išlieka net takioje modernybėje, kas sudaro Tautos gyvasties ir tapatybės nepajudinamą pamatą – mūsų istorinę atmintį, nacionalinę kultūrą ir jos iškiliausius kūrėjus, prieš kuriuos rengiami išpuoliai. Knygoje nuosekliai ginama kultūros vientisumo, nedalomumo idėja. Anot V. Kavaliausko, tai knyga ir apie politinę kultūrą, analitinė. Anot paties Valdo, jo knyga – dar ir kritiška.
Valdas Vasiliauskas (1951), nors ir būdamas diplomuotas žurnalistas, į žurnalistiką pasuko tik atkurtos nepriklausomybės metais. Iki tol krimto teatro kritiko duoną, buvo Lietuvos teatro sąjungos narys, šios sąjungos Teatrologų sekcijos pirmininkas. Po 1990 m. įkūrė ir redagavo savaitinius žurnalus „Veidas“, „Ekstra“ ir „TV antena“, dirbo dienraščiuose „Lietuvos aidas“, „Lietuvos rytas“, buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiasis redaktorius ir „Respublikos“ redaktorius.
„Vagos“ leidykla yra išleidusi V. Vasiliausko novelių rinkinį „Žiemos sapnas“ (1984) ir teatro kritikos knygą „Teatras be iliuzijų“ (1989), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – politinės publicistikos knygą „Amžinasis nomenklatūros pavasaris“ (1995), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla – teatro kritikos straipsnių rinkinį „Teatro malonumas“ (2012).
Prisipažino: gėdingai pritrūko knygų
Į kraštiečio knygos pristatymą atvyko ir suvalkiečiai. „Specialiai iš Marijampolės pas jus atvykau. Labai norėjau. Stebiu Valdą, Vilių feisbuke, skaitau, norėjau ir gyvai pamatyti. Kai sužinojau, jog jiedu atvyksta gimtinėn, galvoju, reikia būtinai atvažiuoti“, – teigė moteris, pasisakiusi, kad atvyko į Lazdijus specialiai iš Marijampolės. Šiai poniai, o ir kitiems, pritrūko Valdo knygų. „Gėdingai pritrūkau knygų“, – prisipažino ir jis pats, pridurdamas, jog pamanęs, kad dviejų dėžių pakaksią, pasirodo, ne. Pažadėjo kaimynams, draugams specialiai atvežti, kai tik atvyks gimtinėn, padėtį bandė taisyti ir „Žaros“ leidyklos direktorė Ramutė Žandarienė, kuri sakė, jog galima užsisakyti knygą ir ji bus pristatyta į biblioteką: tereiks pasiimti. Patikino, kad knyga, žinoma, bus su autoriaus autografu. Štai taip kraštiečiai pasitiko Valdo knygą, o patį autorių – draugiškais apkabinimais, bučiniais ir, žinoma, gėlėmis. Draugiški pasišnekučiavimai su kaimynais, draugais, bičiuliais, tarp jų ir Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariu, buvusiu meru Artūru Margeliu. Dėkota vyrams už stuburo išlaikymą, už vertybių išsaugojimą, užduota ir klausimų, kurie vietiniams nedavė ramybės, norėjosi sužinoti žinomų kraštiečių nuomonę. Negailėjo gražių žodžių apie savo draugą ir ponas Vilius, vadindamas Valdą kultūros žurnalistu iš didžiosios raidės. Prisiminė jis ir „Darbo vėliavos“ laikus: kartą redaktorius Antanas Pupienis paklausęs, gal skaitytojai turį kokių pasiūlymų laikraščio redakcijai, o vienas skaitytojas tuomet ir užsiprašė spausdinti laikraštį tik vienoje lapo pusėje, mat kai lašinius suvynioja, ant jų lieka laikraščio raidės. „Spauda tuomet ir tam buvo naudojama“, – šyptelėjo. Anot pono Valdo, jiedu abudu iš paprastų šeimų, jokių protegavimų nebuvę, patys skynėsi kelią savo darbais ir visuomet sakėsi, jog jiedu – iš Lazdijų. Gal todėl jie čia laukiami ir mylimi, o skaitytojai jų nenori paleisti, vis dar nori pašnekinti. Abu neabejingi Lazdijų kraštui, abiem skauda dėl jo ateities. „Esu apkeliavęs 92 pasaulio valstybes, bet man nėra niekur taip gerai kaip Dzūkijoje“, – prisipažino Vilius Kavaliauskas ir patarė, kad knygą apie savo giminės šaknis, anot jo, gal ne tokią storą kaip Valdo, gal net ne leidykloje spausdintą turėtų, galėtų parašyti kiekvienas, mat reikia, kad užmarštin nenueitų istorija, nors tik vienos giminės, bet labai svarbi.
O lazdijiečiai, itin gausiai susirinkę į biblioteką, niekaip neatsidžiaugė gerais renginiais, ypač dviem pastaraisiais: garsios rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės bei kraštiečių Valdo Vasiliausko ir jo bičiulio Viliaus Kavaliausko apsilankymais.