Visais laikais mūsų kraštas garsėjo kūrybingais žmonėmis. Ypač džiugu, kad jų tarpe nemažai senjorų. Tai žmonės, kurie nesėdi užsidarę namuose, keiksnodami valdžią ir gyvenimą, bet pozityviai žvelgia į pasaulį ir savo kūryba džiugina aplinkinius bei savo krašte palieka ryškų pėdsaką.
Viena iš jų – lazdijietė, rašytoja Birutė Gadišauskienė, praėjusį penktadienį Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje visuomenei pristačiusi savo naujausią knygą „Vingiuoti keliai“.
Apsakymų knygą išsamiai pristatė ir apie darbą su jos autore papasakojo leidėjas, Punsko „Aušros“ leidyklos vyr. redaktorius ir direktorius Sigitas Birgelis. Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius pasidžiaugė autorės energija ir kūrybiškumu. Gausus būrys draugų, pažįstamų ir giminių linkėjo Birutei Gadišauskienei geros sveikatos ir naujų knygų. „Vingiuoti keliai“ – jau ketvirtoji šios autorės knyga.
Išleisti knygą paskatino anūkai
„Dzūkų žinios“ kalbėjosi su knygos autore ir domėjosi, kaip jai gimė mintis parašyti šią knygą.
B. Gadišauskienė pasakojo, jog knyga buvo seniai parašyta, bet tik ilgai neišleista.
„Parašiau tą knygą seniai, per pandemiją, bet jos neišleidau, nes man, kaip pensininkei, tai kainuoja nemažus pinigus, o paramos nenorėjau prašyti. Galvojau, kad jos apskritai neleisiu. Persigalvoti paskatino mano anūkai, anūkių vyrai, kurie skatina mano kūrybą. „Močiute, išleiskit“, – prašė anūkai. Tai ir nusprendžiau pabandyti. Man pavyko surasti gerą leidyklą, Punske, Sigitas pažadėjo išleisti“, – pasakojo autorė.
Paprašyta papasakoti, apie ką ji rašo, kas skatina rašyti knygas, ponia Birutė sakė, jog ji rašanti apie tai, kas realiame gyvenime būna, kas tikra, ir nesikišant į kitų gyvenimus.
„Pirmoji knyga buvo „Gyvenimo eilės“, antroji – romanas „Ugnė“. Tai buvo apie mane, romane save pavadinau Ugne. Paskui su draugėmis įkūrėme vokalinį ansamblį, dainas dainavome pagal mano eiles, jas sudėjau į trečiąją knygelę „Širdies daina“, – pasakojo B. Gadišauskienė.
Kalbėdama apie naujausios knygos atsiradimą, ji pasakojo, jog turėjo pasirašiusi tam tikrus dalykus, galvojo juos paversti apsakymais. Autorė sakė mėgstanti humorą, todėl apsakymuose jo nestinga. Ji prisipažino, jog visą laiką kišenėje nešiojasi rašiklį, kad atklydus įdomioms mintims, jas galėtų iškart užrašyti.
„Tie apsakymai yra apie mane, tik kitais vardais. Tik du apsakymai buvo sugalvoti, kiti iš mano gyvenimo. Apsakymo žanras yra labai geras, nenusibosta skaityti, nepamiršti pavardžių. Labai gražiai išleido knygą, ją palieku savo vaikams ir anūkams“, – kalbėjo autorė.
Kuria nuo mokyklos laikų
Paklausta, kada pajuto talentą rašyti, B. Gadišauskienė prisipažino, jog dar mokydamasi mokykloje pradėjo rašyti į sienlaikraščius, ten nuolat puikavosi jos apsakymai. Ji sakė labai mėgusi deklamuoti eiles, kurdavo tekstus vestuvių personažams.
„Jaunystėje autobusas smarkiai sužalojo mano koją, tai ilgai gydžiausi. Gulėdama ligoninėje, parašiau tekstą į „Jaunimo gretų“ žurnalą, kurį pavadinau „Liko tik randai“. Pasidalinau savo gydymosi patirtimi, tekstas buvo išspausdintas“, – pasakojo ponia Birutė.
Pasidomėjus, kuo dar ketinanti pradžiuginti skaitytojus, moteris juokavo, jog labai norėtų parašyti knygą apie taksisto darbą ir pavadintų ją „Taksistė“, nes jaunystėje buvo labai susižavėjusia šia profesija.
Apsakymai – apie sąžiningumą
Šią knygą išleidęs Sigitas Birgelis pasakojo, jog Birutė kreipėsi į jo vadovaujamą leidyklą dėl savo knygos išspausdinimo.
„Tai vienas iš daugelio atvejų, kai pas mus kreipiasi ir prašo išleisti knygas įvairių Lietuvos miestų ir rajonų autoriai. Mes nesireklamuojame, bet žmonės apie mus sužino vieni per kitus, todėl turime labai daug užsakymų. Darome gerai ir greitai. Kartais žmonės, turėdami spaustuves savo miestuose, važiuoja pas mus“, – sakė S. Birgelis.
Kadangi jis skaitė ir redagavo šios autorės knygą, tai sakė, jog tai apsakymų rinkinys, visi apsakymai yra įdomūs, pamokantys, iš gyvenimo.
„Birutė siužetų neišsigalvojo, bet viską perteikė iš savo ar kitų gyvenimų. Ji turi labai gerą atmintį, įsimena smulkmenas, sugeba patraukliai papasakoti, todėl knyga labai maloniai ir greitai skaitoma. Kiekvienas apsakymas – pamokantis. Leitmotyvas – svarbiausia gyvenime būti sąžiningam. Daug apsakymų siužetų, kur kalbama, kad verta būti sąžiningam. Jei esi sąžiningas, tai gyvenimą nugyvenai prasmingai“, – sakė leidėjas.
Paklaustas, kokiam skaitytojau yra adresuota šį knyga, S. Birgelis sakė, jog šios knygos skaitytojas gali būti kiekvienas, kuris skaito.
„Knyga neturi vietinio apibrėžtumo, ji gali būti skaitoma ir Lietuvoje, ir Amerikos lietuvių, nes knygoje teigiamos universalios vertybes, jos svarbios kiekvienam žmogui, kiekvienai tautai“, – kalbėjo leidėjas.
Tai ketvirtoji B. Gadišauskienės knyga, trys iki tol išleistos knygos oficialaus leidėjo neturėjo. Ši knyga, anot S. Birgelio, funkcionuoja kaip visavertė ir patenka į devyniolika svarbiausių Lenkijos bibliotekų, ją galima matyti bibliotekų internetiniuose puslapiuose.