Artėjant Seimo rinkimams, juose dalyvaujantys kandidatai susitinka viešuose debatuose. Praėjusią savaitę Lazdijų kultūros centre vyko kandidatų į Seimą Jotvingių vienmandatėje apygardoje debatai.
Juos organizavo nepolitinė organizacija „Žinau, ką renku“, o debatus moderavo LRT žurnalistė Domantė Platukytė.
Per dvi valandas vykusius debatus kandidatai prisistatė, papasakojo apie savo ryšius su Druskininkais ir Lazdijais, kalbėjo dzūkiškai, atsakinėjo į moderatorės ir klausytojų iš salės klausimus, kurie ne visada buvo malonūs.
„Dzūkų žinių“ redakcija neįsipareigoja pateikti debatų stenogramos, supažindiname su svarbiausiais debatų dalyvių pasisakymų fragmentais.
Debatuose dalyvavo:
Povilas Jagelavičius (P. J.) – Lietuvos socialdemokratų partija;
Donatas Mizaras (D. M.) – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga;
Vilius Semeška (V. S.) – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai;
Gerardas Sokolovas (G. S.) – Liberalų sąjūdis;
Zenonas Streikus (Z. S.) – Lietuvos regionų partija;
Linas Urmanavičius (L. U.) – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“;
Juozas Vaičiulis (J. V.) – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai);
Rimvydas Žagunis (R. Ž.) – partija „Laisvė ir teisingumas“.
Ramūnas Krugelis (partija „Nemuno aušra“) debatuose nedalyvavo.
Kokiame Seimo komitete norėtumėte dirbti?
P. J.: Sveikatos reikalų.
D. M.: Biudžeto.
V. S.: Teisės ir teisėtvarkos.
G. S.: Sveikatos reikalų.
Z. S.: Sveikatos reikalų.
L. U.: Valstybės valdymo ir savivaldybių.
J. V.: Audito.
R. Ž.: Žemės ūkio.
Debatų dalyviams buvo pateikta ir asmeninių klausimų – apie būsimą darbą Seime, komitetų pasirinkimus, profesijos atsisakymą dėl darbo Seime. Z. Streikus sulaukė klausimo, kodėl jis kas ketverius metus keičia politines partijas. J. Vaičiulio buvo paklausta, kodėl jis, dirbdamas Marijampolės savivaldybės kontrolieriumi, neatliko į „čekučių“ skandalą įsivėlusio Seimo nario A. Vyšniausko savivaldybės lėšų panaudojimo audito. Debatų klausytojai dažniausiai sulaukdavo aptakių atsakymų. R. Žagunio buvo klausiama, ar jis, turėdamas daug darbų, dėl Seimo ketina jų atsisakyti. „Seimas turi atsinaujinti, nes kai kurie Seimo nariai kartais sapnuoja“, – ironizavo R. Žagunis.
Paskui kandidatams buvo surengtas „blic turnyras“, kur jie turėjo greitai atsakyti į jiems pateiktus klausimus: „Ar Seimo nariai turi deklaruoti įsigytą automobilį? Kiek Seime yra nuolatinių komisijų? Kas pradeda pirmąjį naujos sudėties Seimo posėdį? Ar Seimo pirmininkas gali turėti septynis pavaduotojus? Ar Seimo narys gali gauti atlygį už pedagoginį darbą? Kiek mažiausiai narių turi turėti frakcija? Kas įkūrė Vilniaus universitetą? Kiek signatarų pasirašė Vasario 16-osios aktą? Kas parašė pirmąją lietuvišką knygą?“.
Į didesnę pusę klausimų debatų dalyviai atsakė teisingai.
Gynybos tema
Apie visuotinį šaukimą į kariuomenę ir merginų tarnybą
V. Semeška aktyviai pritarė visuotiniam šaukimui, o merginos, jo nuomone, kariuomenėje irgi reikalingos, bet tai susitarimo klausimas. Kiti debatų dalyviai irgi palaikė visuotinio šaukimo idėją ir profesionalios kariuomenės formavimą.
Ar pritartų 4 proc. BVP skyrimą gynybai, jei tektų didinti mokesčius?
L. U.: Analizavau išlaidas gynybai, ne viskas racionaliai naudojama.
V. S.: Svarbu žinoti, ką mes norime gauti už tuos pinigus. Atgrasymui reikia lėšų.
Z. S.: Reikia žinoti, kur tie pinigai konkrečiai bus naudojami.
P. J.: Manau, kad užtektų ir 3,5 proc.
D. M.: Esu už didesnį finansavimą, bet kad nenukentėtų kitos sritys. Pinigai gynybai turi būti išleidžiami tikslingai.
Švietimas
Ar turėtume plėtoti įtraukųjį ugdymą?
L. U.: Reikia sudaryti sąlygas vaikams su specialiaisiais poreikiais mokytis kartu su visais. Tam reikia laiko, bet reikia su tuo susitaikyti. Tėvams reiktų suteikti pasirinkimo galimybę.
Z. S.: Negalime leisti, kad įkaitais taptų visa klasė, tai gali tapti kančia ir mokytojams. Reikia individualizuotai tai spręsti. Dar nėra parengtų tinkamų specialistų.
J. V.: Nepritariu. Turi būti individualus mokymas, pagal vaiko lygį.
V. S.: Pritariu Urmanavičiui. Jūsų vaikai ar anūkai gali turėti problemų, ar norite, kad jie būtų atskirti? Daugiau pagalbos turėtų gauti pedagogai.
Ar tautinių mažumų mokyklose turėtų būti mokoma lietuvių kalba?
P. J.: Taip.
V. S.: Valstybės finansuojamose mokyklose tik lietuvių kalba, o privačiose gali būti ir kitaip.
D. M.: Taip.
G. S.: Prioritetas – valstybinė kalba, tačiau tautinių mažumų mokyklų moksleiviams gali būti tam tikrų nuolaidų.
Z. S.: Reikia sustiprinti lietuvių kalbos mokymą. Yra puikių pavyzdžių, kaip kitataučiai per trumpą laiką išmoksta lietuviškai.
L. U.: Taip. Bet reikia atsižvelgti į konkrečius regionus, kad nebūtų didelio pasipriešinimo. Mes savo laiku sugebėjome rusakalbės mokyklos mokinius integruoti į lietuvišką mokyklą.
J. V.: Lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose turi būti mokoma sustiprintu režimu.
R. Ž.: Mažumos turi žinoti, kad lietuvių kalba yra pagrindinė.
Ar reikia patvirtinti Stambulo konvenciją? Ar esate ją skaitę?
Konvenciją prisipažino skaitęs tik V. Semeška. Jis vienintelis pasisakė už jos patvirtinimą. Kiti debatų dalyviai buvo prieš konvencijos patvirtinimą. Daugelis debatų dalyvių pripažino, jog Lietuvoje sukurta teisinė bazė gali išspręsti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problemas, todėl konvencijos nereikia patvirtinti, juolab, kad ten kalbama apie socialines lytis, kurių įteisinimui Lietuva dar nepasirengusi. Z. Streikus teigė, jog, brukant mums Stambulo konvenciją, bandoma griauti moralinius šeimos pagrindus, o tai jau pavojus nacionaliniam saugumui.
Tos pačios lyties porų santykių reglamentavimas
G. S.: Iš esmės rinkėjai to nenori matyti.
V. S.: Mes negalime ignoruoti tokių asmenų.
Z. S.: Lietuva labiausiai nykstanti tauta.
L. U.: Konstitucijoje parašyta, jog santuoka yra tarp vyro ir moters.
J. R.: Tai gali sugriauti valstybės pagrindus.
D. M.: Tokie žmonės yra gyvenimo klaida. Nesutiksiu, kad tose šeimose būtų žalojami vaikai.
R. Ž.: Vyras su vyru augins vaikus?
Ar mokesčiai turi būti labiau progresyviniai?
L. U.: Manau, kad jie turėtų būti segmentuojami, gali būti didinami 5 proc.
V. S.: Mokesčiai turi būti stabilūs.
D. M.: Negalime žmones apkrauti mokesčiais.
J. V.: Reikalinga bankinio sektoriaus pertvarka.
Klausimas iš salės: „Aktualiausia problema – prasta kelių būklė. Jei taptumėte Seimo nariu, ar surastumėte pinigų mūsų krašto keliams?“
G. S.: Reikia nuo Šeštokų iki Druskininkų nutiesti geležinkelio vėžę.
D. M.: Dabartinė Vyriausybė skyrė mažai lėšų kelių tvarkymui. Reikia skirti daugiau lėšų.
P. J.: Būtina išasfaltuoti visus kelius, kurie eina per gyvenvietes, atnaujinti susisiekimą geležinkeliu.
V. S.: Pasienyje esantiems Lazdijams ir Druskininkams galima gauti lėšų dvigubos – civilinės ir karinės – paskirties keliams. O žvyrkelius būtina nuolat greideriuoti.
Z. S.: Reikia imti pavyzdį iš lenkų, kaip jie tvarko kelius ir tai daro pigiau. Reikia dvigubai didinti finansavimą keliams.
L. U.: Per šią kadenciją nedidėjo lėšos keliams. Reikia peržiūrėti programas.
J. V.: Reikia supaprastintu būdu tiesti asfaltą ant žvyrkelių.
R. Ž.: Keliai tiesiami per lėtai, dėl to kalta ir viešųjų pirkimų sistema.
V. Semeška iš salės sulaukė klausytojo Romo klausimo: „Girdėjome apie Jus daug neigiamos informacijos dėl išsilavinimo, dėl „Daugų bobutės“, kodėl palikote viceministro postą. Ar tai tiesa?
V. Semeška iš esmės neatsakė į pateiktus klausimus, bet apkaltino tendencingą Druskininkų žiniasklaidą, kuri jį nuolat kritikuoja.
Socialdemokratė, Druskininkų tarybos narė Kristina Miškinienė klausė: „Kokias problemas labiausiai išskirtumėte, kokius įstatymus inicijuotumėte?
R. Ž.: Keliai, nedarbas, naujų darbo vietų kūrimas.
J. V.: Peržiūrėti bendrąjį planą, kurti smulkias verslo įmones.
L. U.: Kelių finansavimas nacionaliniu mastu, namų renovacijos užtikrinimas.
Z. S.: Panaikinti sostinės ir regionų atskirtį, stabdyti sveikatos ir švietimo reformas.
G. S.: Plėsti susisiekimą geležinkeliu, auginti viduriniąją klasę.
D. M.: Druskininkai ir Lazdijai labai skirtingos savivaldybės, reikia didinti užimtumą, kad daugiau žmonių dirbtų privačiame sektoriuje. Druskininkuose reiktų siekti didesnių atlyginimų.
P. J.: Turime dvi Lietuvas, nyksta regionai. Turime pasiekti, kad jauni žmonės po studijų sugrįžtų dirbti į gimtinę.
Pasižadėjimai, tapus Seimo nariu
P. J.: Peržiūrėti žvyrkelių asfaltavimo programas, kurti naujas darbo vietas, mažinti eiles sveikatos priežiūros įstaigose.
D. M.: Daugiau finansavimo keliams, Kongresų rūmų Druskininkuose ir Sporto centro Lazdijuose valstybinis finansavimas, į regioną pritraukti bent vieną įmonę.
V. S.: Suremti pečius su savivaldybėmis, skirstant šalies biudžetą.
G. S.: Gerinti sveikatos apsaugos sistemą, rūpintis geležinkelio Šeštokai–Druskininkai idėjos realizavimu, siekti, kad šiame krašte atsirastų bent viena karinė bazė.
Z. S.: Biurokratijos mažinimas, geriau išnaudoti šio krašto turizmo potencialą, pasiekti, kad Veisiejams būtų suteiktas kurortinio miesto statusas.
L. U.: Visos dienos mokykla su nemokamu maitinimu, teismo tarėjų institucijos atsiradimas, kelių priežiūros gerinimas.
J. V.: Kelių programos peržiūrėjimas, LEZ atsiradimas regione, naujų pramonės įmonių atsiradimas (suvirinimo, metalo apdirbimo).
R. Ž.: Kelių sutvarkymas, mažesnis nedarbas ir socialinio būsto statyba.