DŽ redakcijos nuomonė
Nors vis nerimsta aistros dėl Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ dalyvavimo naujojo Seimo valdančiojoje koalicijoje, tačiau naujosios Vyriausybės formavimas nesustoja. Kitaip sakant, „šunys loja, o karavanas juda į priekį“.
Praėjusį antradienį prezidentas G. Nausėda naujajam Seimui pristatė kandidatą į premjerus – socdemą Gintautą Palucką. Šis socdemas, ilgai sėdėjęs ant partijos vadovybės atsarginių suolelio, dabar galimai taps vienu iš šalies vadovų. Kaip jis atsirado tarp lyderių, nors neturi tokių savybių?
Tai, kad socdemų pirmininkė teta Vilija niekada neplanavo dirbti sunkaus ir atsakingo premjero darbo, daugeliui šios partijos žmonių buvo seniai aišku. Ne paslaptis, kad ji naujuoju partijos lyderiu ir premjeru (sėkmės rinkimuose atveju) matė buvusį Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Tačiau, ups, atsitiko bėda, M. Sinkevičius per „čekučių“ skandalą buvo nuteistas ir neteko visų politinių regalijų.
Tada buvo atsigręžta į atsarginių suolelį, o ten – neseniai iš Turkijos riešutmedžių giraitės sugrįžęs Gintautas. Nors žmogus teistas, neturintis lyderio savybių, bet teko jį išleisti į areną.
Apie lyderio savybių neturėjimą G. Paluckui, jau paskelbtam į kandidatus būti Premjeru, tiesiai rėžė liberalas Eugenijus Gentvilas, priminęs, jog G.Paluckui nė karto nepavyko laimėti rinkimų į Seimą vienmandatėje apygardoje.
Bet G. Paluckas sudarinėjo valdančiąją koaliciją, į kurią pasikvietė ne „valstiečius“, kaip buvo nutarta, bet skandalingai pagarsėjusio R. Žemaitaičio „Nemuno aušrą“. Jis tokį pasirinkimą motyvavo tuo, jog, neva, nori užsitikrinti tvirtą valdančiąją daugumą, nors būtų pakakę prie „Vardan Lietuvos“ pakviesti „valstiečius“, atsisakant Žemaitaičio paslaugų.
Kas galėtų paneigti, jog suklijuodamas per 80 parlamentarų turinčią valdančiąją daugumą, G. Paluckas pirmiausia galvojo apie save, apie garantijas jam tapti premjeru? Ne paslaptis, jog tam tikra dalis socdemų nepalaikys G. Palucko kandidatūros į premjerus, o turint mažesnę valdančiąją daugumą, jis galėtų balsavime patirti nesėkmę ir premjero postą matyti kaip savo ausis be veidrodžio.
Nemažai daliai Lietuvos visuomenės šiuo metu rūpi ne tai, kas bus naujieji ministrai, bet kaip G. Paluckas nuplaus savo koalicijos partnerio pasirinkimo gėdą ir išsikapanos iš reputacinio mėšlo.
Jei kalbėsime apie būsimuosius ministrus, tai didesnė dalis kandidatų jau yra žinoma.
Finansų ministru galėtų tapti socdemas Rimantas Šadžius, kuris jau yra sėdėjęs ministro kėdėje. Švietimo, mokslo ir sporto ministre projektuojama Kauno rajono socdemė Raminta Popovienė, sveikatos apsaugos ministerijai gali vadovauti Vilniaus rajono poliklinikos vadovas Evaldas Navickas, susisiekimo ministru turėtų tapti buvęs Jonavos meras ir vicemeras Eugenijus Sabutis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo postas numatytas profesinių sąjungų lyderei Ingai Ruginienei. Kultūros ministru turėtų tapti socdemas Šarūnas Birutis, vieną kadenciją jau vadovavęs šiai ministerijai. Vienu iš kandidatų tapti vidaus reikalų ministru minimas dabartinis Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Demokratai „Vardan Lietuvos“ jau įvardijo ministrų kandidatus jiems paskirtoms dviems ministerijoms. Energetikos ministerijai turėtų vadovauti Žygimantas Vaičiūnas, jau kartą sėdėjęs šios ministerijos vado kėdėje, o ekonomikos ir inovacijų ministerijos ministro portfelis numatytas „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkui Lukui Savickui.
Ypač svarbiai – Krašto apsaugos ministerijai turėtų vadovauti ne vieną partiją pakeitusi, o dabar pas socdemus nutūpusi psichologė Dovilė Šakalienė.
D. Šakalienė buvo užkliuvusi „Skaidrinam“ akcijos iniciatoriams. Tikrinant Seimo narių parlamentines išlaidas, buvo išsiaiškinta, jog ši Seimo narė nusipirko kompiuteriniams žaidimams skirtą kompiuterį „Legion 5 Pro“. Tuo metu skaičiuojant pirkinius iš Seimo sandėlio, paaiškėjo, jog D. Šakalienė suvenyrams išleido daugiau kaip 22 tūkst. eurų. Tarp šių 9 tūkst. pirkinių buvo 600 pakuočių kavos, 146 kuprinės ir 14 šokdynių.
Tiesa, dar nežinomi trys kandidatai į ministrus, kuriuos deleguos „Nemuno aušra“. Kadangi prezidentas G. Nausėda pasakė, jog ministrais netvirtins nė vieno partijos „Nemuno aušra“ nario, tai R. Žemaitaitis su A. Širinskiene iki šiol ieško nepriklausomų kandidatų „iš gatvės“.
G. Palucko „pseudolyderystę“ patvirtina ir dar vienas faktas – kandidatus į užsienio reikalų ministro postą pasirinko ne būsimasis premjeras, bet jam juos „geranoriškai pasiūlė“ prezidentas G. Nausėda iš savo patarėjų komandos – pradžioje patarėją užsienio politikos klausimais Astą Skaisgirytę, o prieš keletą dienų – Kęstutį Budrį, prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais.
Prisistatydamas Seime, G. Paluckas sakė: „Geriausiai mane pažįsta tie, kurie su manimi yra žaidę krepšinį. Mėgstu jėgos žaidimą, esu užsispyręs ir orientuotas į tikslą. Šiuos principus ruošiuosi perkelti ir į Vyriausybės veiklą.“
Lieka tik tikėtis, kad G. Palucko ministrų rinktinei seksis geriau, nei paskutiniu metu tarptautinėje arenoje sekasi Lietuvos krepšinio rinktinei.