Už metų nuopelnus 12 gervių. „Šiemet taip sugalvojome. Manome, kad tai bus ir motyvacija. Labai tikimės, kad tai taps gražia tradicija“, – sako Lazdijų viešosios bibliotekos direktorė Vaiva Malinauskienė.
Gervių statulėles pagamino pati bibliotekos direktorė. Paklausta, kiek laiko užtruko, šypsosi, bet atsako, kad tam prireikė 4 savaitgalių. Liejo iš fajanso. „Turėjau tik vieną formą, todėl užtruko“, – paaiškina. Paklausta, kodėl buvo statulėlei pasirinkta būtent gervė, sako, kad šis paukštis asocijuojasi su grakštumu, laisvu, plačiu, kviečiančiu sparnų mostu. „Tai ir drąsa, ir svajonės“, – vardija.
Vyko apklausa: visi bibliotekos darbuotojai galėjo balsuoti, kuri nominacija tinkamiausia kolegai, tai jokiu būdu ne bibliotekos administracijos sprendimas. „Tai buvo mūsų kaip vadovų noras, jog kiekvienas darbuotojas pagalvotų apie visus, kaip mes pažįstame savo kolegas, tuos žmones, su kuriais kiekvieną dieną bendraujame, už ką vertiname. Tai labiau kolektyvo bendrystės idėja“, – paaiškina direktorė V. Malinauskienė. Pastebi, kad tik pora nominacijų buvo, kurias laimėti padėjo skaičiai, tarkim, nominacija tam, kas daugiausiai skaitytojų pritraukė. „Visos kitos nominacijos buvo įteiktos kolegų sprendimu, kas surinko daugiausia balų“, – atkreipia dėmesį direktorė.
„Išskirtinės paslaugos“ nominaciją atnešė gervė ant savo sparnų Lazdijų rajono savivaldybės bibliotekos vyr. metodininkei informacinėms technologijoms Ilonai Salatkienei. Ilona – išskirtinis žmogus, nors ji kuklinasi ir sako, kad tai viso kolektyvo bendras darbas, tačiau rajono žmonės, jei tik kas nepasiseka, kompiuteris ar telefonas ima „neklausyti“, visi žygiuoja pas Iloną. „Einu pas Iloną. Padės“, – girdžiu kalbant. Ir Ilona, kaip žmonės sako, „gauna rodą“. Ji pati džiaugiasi galėdama pagelbėti žmonėms, malonu girdėti bibliotekos lankytojų pagyras ir padėkas, tačiau nelinkusi prisiimti visų laurų sau. „Bibliotekos yra tarpininkai, jeigu nežinai, visada gali klausti, o mes, darbuotojai, pasirengę padėti. Mano darbo sritis labai aktuali, todėl daug žmonių ir kreipiasi. Juk ir Lietuvoje, ir visoje Europoje yra tendencija visas viešąsias paslaugas perkelti į elektroninę erdvę. Tad nenuostabu, kad reikia mokytis. O bibliotekos visada nori padėti. Dar reikia pastebėti, kad skaitmeninė skirtis – tai nebūtinai pagyvenę žmonės, gali būti ir ženkliai jaunesni, bet tiesiog jų aplinkoje nėra žmonių, kurie galėtų padėti. Vieni žmonės turi įrenginius, bet nežino, kaip panaudoti, kiti neturi įrenginių, bet kažkokios viešosios paslaugos jiems reikalingos, tad aš matau bibliotekas kaip tarpininkes“, – paprastai paaiškina specialistė. Ilona keliauja po visą rajoną, po visas rajono bibliotekas ir moko žmones skaitmeninio raštingumo. Mano, kad mūsų rajono žmonės vis labiau įvaldo šiuolaikines technologijas ir tobulėja. „Jei kalbame respublikos mastu, mes pakankamai skaitmenizuoti – tai tikrai. Ir pakankamai raštingi“, – teigia specialistė. Tačiau bevažinėdama po padalinius, vesdama mokymus, dalindamasi savo patirtimi ir žiniomis, pastebi, kad žmonės ne visada drįsta ateiti, o atėjus jaučiamas nesmagumo jausmas. „Bet tai labai žmogiška: juk ko nežinai, truputį prisibijai. Sakyčiau, kad pradžioje jaučiama tokia lyg nedrąsa, bet paskui įsidrąsinama ir viskas einasi gerai“, – sako. O ar nepabosta pačiai specialistei vis to paties mus mokyti? „Tikrai ne tą patį. Čia juk technologijos, man ir pačiai tenka mokytis. Be to, buvo kompiuteriai, o dabar jau viskas keliauja į mobiliąją erdvę – į mobiliuosius telefonus. Kompiuteriai dabar naudojami labai retai, viskas daroma telefonais. Drąsiai sakau: dabar kompiuteriai įjungiami rečiau“, – teigia pašnekovė. Pastebi, kad ir Lazdijų mieste yra viešųjų erdvių, kur internetas – nemokamas, tad, ką reikia, puikiausiai galima atlikti telefonu: užsisakyti reikalingas paslaugas.
Ir kitais metais Ilona kantriai mokys. „Būtinai“, – tvirtai pažada. Ir mes išmoksime kažko naujo. „Nes esame priversti“, – teigia specialistė. O ar ji niekad nesapnuoja tokio košmaro, nedėlioja tokio scenarijaus, kad staiga nutiko baisiausia: neveikia jokios technologijos, nulūžo sistemos? Tvirtai sako – ne, ji jaučiasi drąsiai ir viską paaiškina paprastai, „žmonių kalba“: „Jei taip nutiktų, tai tik laiko klausimas, kada bus atstatyta. Juk vienai sistemai užlūžus, užkuriama kita sistema.“ Pataria ir kitiems jaustis ramiems. „Bet greičiausiai reikia pavyzdžio, tai geriausiai veikia gera istorija ar kolega, kuriam kažkas nutiko, pvz., banko sistema kurį laiką neveikė, bet buvo atstatyta. Visos baimės išgaruos per gerus pavyzdžius“, – sako pašnekovė.
„Širdingai dėkoju savo kolegėms Aldonai iš Avižienių, Redai iš Verstaminų, Linai iš Kučiūnų, Onai iš Varnėnų , Daivai iš Teizų, Linai iš Krosnos, Laimai iš Šventežerio už bendrus darbus. Ačiū kiekvienam bibliotekos lankytojui, kuris kreipiasi patarimo skaitmeninio raštingumo klausimais – dėl mokesčių mokėjimo, elektroninės prekybos, prašymo rašymo, mobiliųjų programėlių diegimo, el. pašto adreso sukūrimo, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursų, maketavimo, spausdinimo ar skenavimo paslaugų“, – dėkoja Ilona.
Vėjai pakuždėjo, kad rajono bibliotekininkės šventinį vakarą praleido restorane „Liepų ratas“. Ten gervelės ir išskrido pas savo šeimininkus. Direktorė prisipažįsta, kad apie skulptūrėles darbuotojos tikrai nežinojo, tai buvo staigmena, sukėlusi daug emocijų. „Galiu pasidžiaugti, kad per beveik trejus darbo bibliotekoje metus ir pati jaučiuosi ganėtinai gerai. Pirmus metus visas kolektyvas važiavome į koncertą, pernai – į spektaklį. Šiemet nutarėme organizuoti vakarėlį. Bandome, pasirinksime, kas geriausiai veikia. Ir suveikė. Man seniai kirbėjo toks noras, kad žmonės, dirbantys bibliotekoje, jaustų, jog biblioteka – išskirtinė vieta, kad čia dirba žmonės, vieni kitus palaikantys, draugiški, atviri, drąsūs, kad bibliotekos darbuotojai jaustųsi oriai dirbdami šioje įstaigoje, kuri daro gera rajono žmonėms, atlieka mums pavestas savivaldybės funkcijas. Man tai svarbu, visiems darbuotojams taip pat. Ir tai nėra tušti žodžiai. Tai labai svarbu“, – teigia direktorė. Rajono bibliotekininkai klausia ir bibliotekos lankytojų, kas jiems būtų įdomu, ko reikėtų, kad kuo daugiau žmonių ateitų į bibliotekas ir gautų kokybiškas, reikalingas paslaugas. „Džiaugiamės projektu „Įkvėpk literatūros“. Esame parašę dar daugiau projektų, tikimės, jog lydės sėkmė. Viliamės, kad nenuleisime kartelės“, – optimistiškai nusiteikusi V. Malinauskienė.
Rajono bibliotekininkės linki visiems gražių švenčių ir cituoja savo kolegę Rūtą, kuri teigia, kad dirbti reikia su džiaugsmu ir taip, kad pačiam būtų įdomu.