Puiki muzikantė, iškili muzikos pedagogė, Veisiejų krašto patriotė ir garsintoja, keturių dukrų mama – visa tai ir dar daugiau galima pasakyti apie Lazdijų meno mokyklos akordeono pedagogę, mokytoją ekspertę Iriną Gudebskienę, kuriai neseniai buvo suteiktas garbingas Veisiejų krašto Garbės pilietės vardas.
Apie meilę Veisiejų kraštui, patirtą šoką, gavus garbingą apdovanojimą, darbą, „kad kraujas iš nosies bėgtų“, „Dzūkų žinios“ kalbina I. Gudebskienę.
– Ką Jums reiškia šio garbingo vardo suteikimas?
– Man tai buvo didelė staigmena, aš nieko apie tai nežinojau, tam nesiruošiau ir net nesvajojau. Man tai buvo šokas, bet kartu ir labai gera, stipru. Aš tiesiog atėjau į renginį, atsisėdau su vyru salės gale. Paskui pamačiau, kad visa šeima yra suvažiavusi, brolis iš Alytaus atvyko. Pasirodo, artimieji, vaikai ir anūkai viską žinojo, o aš nieko nežinojau. Manau, kad šis vardas labai įpareigoja, gera, kad esi pastebėta, pripažinta, tai stiprus jausmas. Tas vardas labai svarbus širdžiai, visiems dėkojau – šeimai, seniūnui, mokyklai, kurioje dirbu. Tai ne vieno žmogaus nuopelnas, tai padėka ne man vienai, tai bendrystės įvertinimas, nes vienas lauke – ne karys.
– Esate alytiškė, bet Jūsų gyvenimas susijęs su Veisiejais. Ką Jums reiškia šis kraštas?
– Čia su vyru gyvename jau 41-erius metus. Čia jau yra mano kraštas, čia gimė keturios mano dukros. Alytus irgi man kelia sentimentų, sakau, kad tai yra mano miestas, bet Veisiejai visas mano gyvenimas, tai yra visos mano veiklos – kapelos, grojimas vargonais bažnyčioje, chorai. Labai daug čia įdedu širdies. Niekada nepagalvoju, kad galėčiau iš čia išvažiuoti, nes čia yra tiek daug gerų dalykų, puikių žmonių. Visada savo kolegoms iš kitų miestų sakau, kad Veisiejai yra pats gražiausiais miestelis, kad čia gyvena patys geriausi žmonės.
– Jūsų darbo rezultatai labai iškalbingi – išugdyta daug puikių muzikantų, surengta gausybė nacionalinių ir tarptautinių renginių, kasmet į Veisiejus suvažiuoja gausybė akordeono muzikos atlikėjų ir gerbėjų. Jūs svajojote, kad Veisiejai taptų Lietuvos akordeono sostine. Kaip manote, ar tai pavyko?
– Manau, kad pavyko. Šį ketvirtadienį (šiandien – aut. past.) čia bus didelis renginys, atvažiuoja į Veisiejus 60 akordeonistų iš visos Lietuvos. TIC vadovė ir seniūnas užsiminė, jog reikia koncerto, tai ir sukviečiau į koncertą akordeonistus iš visos Lietuvos. Šiemet dešimtajame akordeonistų sąskrydyje buvo Pasaulinės akordeonistų konfederacijos prezidentas Mirko Patarini, jis bet kur nevažiuoja. Prezidentas atvažiavo pas mus pažiūrėti ir įsitikinti, ar Veisiejuose tikrai vyksta tai, apie ką jam pasakojo kolegos. Po viešnagės Veisiejuose jis pasakė, jog analogo Europoje tikrai nėra. Manau, kad man pavyko Veisiejuose sukurti puikią mokymo bazę.
– Ar akordeonas dabar pasaulyje populiarus?
– Akordeonas dabar yra ant bangos, nes juo galima groti viską. Ir Lietuvoje turime daug garsių atlikėjų. Kai susirenkame į nacionalinį konkursą, tai dalyvauja apie 300 geriausių ir stipriausių Lietuvos atlikėjų.
– Kaip atrodo Lietuvos akordeonistai Europos kontekste?
– Jau galime kalbėti apie Lietuvos akordeono mokyklą. Šiemet vyko Pasaulio taurė, tai lietuviai stipriai pasirodė. 2018 metais dalyvavau Pasaulio taurės vertinimo komisijoje, tai pastebėjau, kad lietuviai tikrai puikiai atrodo. Lietuviai konkursuose nedaro gėdos. Mes turime ir gerų atlikėjų, ir puikių instrumentų. Veisiejuose turime aukščiausio lygio instrumentus, ne visos Lietuvos mokyklos tokius turi.
– Jūsų auklėtiniai puikiai pasirodo Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose. Kaip Jums pavyko Veisiejuose surinkti tiek daug gabių vaikų?
– Esu savo profesijos fanatikė, man jei dirbti, tai taip, „kad iš nosies kraujas bėgtų“ (juokiasi). Kapelą išvedžiau į „Grok, Jurgeli“ laureatus, stengiausi ir bažnyčioje vargonais gerai groti, viską, ką darau, darau iš širdies. Kai vaikai mato rezultatą, tai jiems yra motyvacija ateiti pas mane. Labai svarbus savęs pasitikrinimas įvairiuose konkursuose: ko tu vertas, ką tavo mokiniai gali. Aš ir pati dar mokausi, važinėju mokytis pas aukščiausio lygio profesionalus. Reikia labai daug dirbti. Aš labai myliu vaikus, myliu darbą, tikrai turiu daug mokinių ir su suaugusiais dirbu, atvažiuoja pas mane ir iš kitų rajonų. Mokomės, grojam, labai stengiuosi dėl savo mokinių, galiu prisipažinti, jog darbe praleidžiu daugiau laiko nei namuose.
Mano profesijos atstovui visiškai nėra svarbu, kur dirbti – Vilniuje, Kaune, Londone ar Veisiejuose. Mes važinėjame po visą Europą, pas mus atvažiuoja garsiausi akordeono meistrai iš užsienio, netrukus sulauksime labai stipraus akordeonisto iš Šveicarijos. Veisiejų bendruomenei per 10 metų surengėme daugiau nei 100 koncertų. Manau, kad Veisiejams tai didelė privilegija, nes mes muzikuojame visose miestelio erdvėse.
– Bet iš kur Veisiejuose atsiranda tiek gabių mokinių?
– Aš juokiuosi, kad Veisiejų gimnazijoje kas antras mokinys yra baigęs akordeoną. Pas mane mokosi ne tik Veisiejų vaikai, atvažiuoja ir iš aplinkinių kaimų, iš kitų miestų. Mokau ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Pas mus mažame miestelyje vieni kitus pažįsta, žino, ką žmogus veikia, mes kasdien visur bendraujame, tas žinomumas, nuveiktų darbų žinojimas, rezultatų matymas suteikia pasitikėjimo ir traukos.
– O kas toliau?
– Kitais metais man jau pensija, bet mokyklos direktorė sakė, kad apie tai nesvajočiau. Niekada nepavedu, stengiuosi, kur tik įmanoma, padėti. Branginu žmonių pasitikėjimą, todėl, kiek galėsiu, tiek ir dirbsiu.