Siautęs vėjas nebuvo itin draugiškas aplinkai: keliaujant po rajoną, gali pamatyti išnešiotus gyventojų šiukšlių konteinerius, išdraskytus šiltnamius, nuplėštus pavėsinių stogus. Lazdijų gražuolė žaliaskarė atlaikė stiprų vėją, o štai visai neseniai mano aplankytos Alytaus, Vilkaviškio eglės – ne. Vaikščiojant po Giraitės mišką, gamtos takai užtverti – čia išvirtusių žaliaskarių begalė.
Daugiausia jų neatlaikė stipraus vėjo prie pelkių. Pasak specialistų, tai todėl, kad eglių, augančių prie pelkių, ne tokia stipri šaknų sistema. Eglės turi paviršinę šaknų sistemą ir dėl stiprių vėjų jos nukenčia labiausia. Išverstos su šaknimis, kitos – nulaužtos. Eini – ir takas užtvertas, o žaliaskarė tokio dydžio, kad reikia pagalvoti, kaip ją apeiti. Šakų daug, eglutės labai gražios, vaizdas liūdnas. Po šėlusios gamtos stichijos, praūžusios audros, išguldytos žaliaskarės liūdina. Gal todėl, kad dabar toks metas, kai puošiame eglutes…
