Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
I. Ruginienė žada leisti pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos kaupimo, įsigyjant pirmą būstą: žmonės apsispręs patys
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad planuodama antrosios pensijų pakopos sistemos pertvarką, Vyriausybė atsižvelgs į įvairius gyventojų poreikius nutraukti kaupimą, pavyzdžiui įsigyjant pirmą būstą.
„Mums reiktų nusimatyti, kokiais atvejais mums leidžiama išeiti, su kokia suma ir kokiomis sąlygomis, o tada žmogus pats turi nuspręsti, kur jis nori investuoti. Vienam bus pirmas būstas, galbūt kažkas norės pasidengti pradinį įnašą, kažkas įmokas, bet tą sprendimą reikia palikti pačiam žmogui, nes tai yra jo pinigai“, – antradienį „LRT radijui“ kalbėjo I. Ruginienė.
Šį užmojį kritikuoja Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė, sakydamas, kad tokie planai panašesni į norą sugriauti visą antrosios pensijų pakopos sistemą.
„Kuo labiau būtų plečiamas ratas priežasčių, dėl kurių būtų galima nutraukti kaupimą antrojoje pakopoje, tuo akivaizdžiau, kad būtų tolstama nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ir būtų artėjama prie pačios kaupimo sistemos sugriovimo mechanizmo“, – teigė jis.
Pasak konservatoriaus, priežastys pasitraukti iš kaupimo turi būti pagrįstos ir objektyvios, o būsto įsigijimas, jo manymu, neatitinka objektyvumo kriterijaus.
„Suprantama, kad šis instrumentas buvo kurtas kaip ilgalaikė priemonė įtvirtinti stabilų ir labiau užtikrintą buvimą sulaukus senatvės pensijos, prisidėti prie (ko galbūt negalima per „Sodrą“) sistemos, o dabar kuriamos paskatos gyventi šia diena, o ne galvoti apie savo ateitį“, – aiškino M. Lingė.
Politikas priminė apie jo atstovaujamos partijos teiktą pasiūlymą, kada gyventojas galėtų pagrįstai pasitraukti iš kaupimo.
„Kada ypatingai sudėtinga sveikatos būklė, kada yra sunki liga iš sunkių ligų sąrašo, ir kada yra netektas 70 proc. dalyvumas, tada yra labai objektyvu, kodėl tas žmogus nebegali kaupti“, – teigė jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė atsakė į kritiką teigdama, kad sistemos griauti Vyriausybė neplanuoja, o jai yra svarbiausia atliepti pagrįstus gyventojų lūkesčius, kurie nesutinka dalyvauti pensijų kaupime.
„Mūsų nėra tikslas sugriauti sistemą, mūsų tikslas patenkinti tuos poreikius, ypatingai tų žmonių, kurie automatiškai buvo įtraukti, kurie nepareiškė savo valios ir turi pagrįstų lūkesčių apsispręsti kitaip“, – aiškino I. Ruginienė.
Anot agentūros „Ober-Haus“ senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, jeigu gyventojams būtų leidžiama nutraukti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje dėl būsto įsigijimo, tai potencialiai galėtų pakelti nekilnojamojo turto kainas.
„Pagalvokime, kiek pirmo būsto pirkėjų bus sukaupę kažką pensiniuose fonduose, turbūt tai bus jauni žmonės, kurie dar nėra nieko sukaupę, reikia dar suprasti, kokio formato bus tas pakeitimas. Jei ne pirmam, o tiesiog nekilnojamam turtui įsigyti, tai be abejo, tai turės įtaką, nes į visokias investicijos formas plūstels pinigai“, – pažymėjo jis.
I. Ruginienė negalvoja, kad rengiama pertvarka lems padidėjusią paklausą būsto rinkoje, kadangi gyventojai iš kaupimo pasitraukti galės dėl įvairių priežasčių, o nebūtinai dėl būsto pirkimo. Pasak jos, gyventojai turi įvairių poreikių, kuriuos jie geriausiai žino patys.
„Mes darome prielaidas, kad (sukauptas lėšas – ELTA) pasiėmę žmonės visi pradės į nekilnojamąjį turtą investuoti. To tikrai nebus, bus įvairių pasirinkimų, ir kalbame ne tik apie pirmą būstą, kalbame ir apie tuos, kurie sukaupia ir jiems liko 10 metų iki pensijos, ir jie nėra dar išsimokėję būsto“, – teigė ji.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
Žiniasklaida: teisingumo ministras R. Mockus galėjo dalyvauti vakarėlyje su prostitutėmis
Teisingumo ministro pareigas pradėjusį eiti Rimantą Mockų vejasi skandalinga praeitis. Kaip pirmadienį pranešė TV3 žinios, ministras prieš beveik 20 metų galėjo dalyvauti vakarėlyje su už pinigus parsiduodančiomis merginomis.
Kaip nurodė TV3 žinios, naujasis teisingumo ministras tokiame vakarėlyje galėjo dalyvavo 2006 metais. Kaip anksčiau skelbė dienraštis „Lietuvos rytas“, tai buvo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų skyriaus vadovo Algimanto Minkausko gimtadienis, kuriame striptizą esą šoko ir kitaip kompaniją linksmino merginos, parsiduodančios už pinigus.
R. Mockus tuo metu dirbo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų skyriaus pareigūnu.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo publikavęs nuotraukas iš A. Minkausko gimtadienio vakarėlio.
Paklaustas, ar kartu su kitais pareigūnais dalyvavo prostitučių apsuptyje vykusiame vakarėlyje, R. Mockus nebuvo linkęs komentuoti situacijos.
„Šiuo klausimu nebus jokių komentarų, nes negalima komentuoti ir aš turiu laikytis privačių renginių, nepriklausomai, kada ir kiek ten buvo ir ten yra žmonės, ir tikrai tokio komentaro šiuo klausimu“, – TV3 žinioms sakė naujasis R. Mockus.
Partijos „Nemuno aušra“, kuriai priklauso teisingumo ministro portfelis, lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė žinantis faktą apie ministro dalyvavimą minėtame vakarėlyje.
„Jis man iškart pasakė, kad bus įvykis, bus nuotraukos, kurios savu laiku buvo nušviestos ir parodytos, tai sakau: „ok“. Nei tu pergyvenk, nei tu ką, ar 15–20 metų senumo įvykių reikia bijoti“, – žiniasklaidai teigė R. Žemaitaitis.
Tuo metu R. Žemaitaičio bendražygė, parlamentarė Agnė Širinskienė, išgirdusi skandalingą faktą apie R. Mockų, sako, kad ministrui teks pasiaiškinti. Anot jos, jei paaiškės, kad tokiame vakarėlyje dalyvauta, iš ministro tikimasi sulaukti atsiprašymo.
„Tikrai norėtųsi, kad ministras, jei buvo tokios aplinkybės – atsiprašytų, tai, manau, geriausias būtų sprendimas tokioje situacijoje, kai kyla klausimai ir nebegali paaiškinti. Jis yra viešas asmuo, aš visą laiką tokiais atvejais sakau, kad turi būti aiškūs atsakymai, nes ir mes dabar turime aiškintis, kas yra labai nemalonu ir, antra vertus, jūs turite teisę žinoti apie ministro praeitį“, – sakė A. Širinskienė
R. Žemaitaitis neatmeta galimybės kelti buvimo valdančiojoje koalicijoje klausimą
„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikina kelsiantis tolesnio buvimo koalicijoje klausimą, jeigu jo kandidatūra artimiausiu metu nebus pateikta į Seimo vicepirmininko pareigas.
„Artimiausiu metu mes iškelsime klausimą – ar gali „Nemuno aušra“ toliau dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, ar negali dalyvauti valdančiojoje koalicijoje ir kaip koalicijos partneriai yra nusiteikę laikytis koalicinio susitarimo“, – po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.
„Kaip žinote, Seimo vicepirmininko du postai priklauso „Nemuno aušrai“. Tai į vieną iš jų Agnė Širinskienė yra paskirta, kitą, pagal mūsų partijos sprendimą, yra siūloma užimti man“, – akcentavo jis.
Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į šias pareigas galėtų būti teikiamas tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi R. Žemaitaitis tikina manąs, kad jam panaikinus teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.
„Mūsų požiūriu, teisinių problemų sprendimas jau pasibaigė užpraeitą savaitę, kada atsisakiau neliečiamybės, koks ir buvo sutarimas. Kaip žinote, Seimo vicepirmininko poziciją teikia Seimo pirmininkas, tai jo sprendimo teisė yra šiandieną teikti arba neteikti vicepirmininku“, – sakė parlamentaras.
„Jeigu nuspręs koalicija, kad reikia teismo sprendimo, mes žiūrėsime. Kitas klausimas tada yra – tikslas būti valdančiojoje koalicijoje, jeigu valdančioji koalicija nesilaiko susitarimo arba įsipareigojimų. Gali teismo sprendimas būti ir po penkerių metų“, – taip pat svarstė jis.
R. Žemaitaitis tikina klausimą dėl Seimo vicepirmininko pareigų koalicijoje kelsiantis šią arba ateinančią savaitę.
„Mes, „Nemuno aušra“, laikomės koalicinio susitarimo, partneriai, manau, irgi turi laikytis koalicinio susitarimo“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pakartojo, kad R. Žemaitaitis į Seimo vicepirmininko pareigas bus teikimas tuomet, kai bus išspręstos „teisinės problemos“.
„Aš pasakęs esu – kai išsispręs teisinės problemos. O kai išsispręs, tada ir matysime“, – teigė jis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad „teisinės problemos sprendžiasi teismuose“.
ELTA primena, kad nepaisant užsienio partnerių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami. Be to, jis pridūrė, jog žydų bendruomenės už savo žodžius yra viešai atsiprašęs.
Balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
„Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ vartotojams grąžins milijonines sumas už netesybas, „Enefit“ neatmeta galimybės ginčyti VERT sprendimą
Reguliuotojui įpareigojus tris nepriklausomus tiekėjus grąžinti vartotojams 8,3 mln. eurų mokesčių, kurie nuskaičiuoti už netesybas ar tiekėjo keitimą, „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“ tikina sprendimą jau vykdančios – dalį sumos buitiniams vartotojams ir smulkioms įmonėms jau grąžino, šį procesą tęs ir toliau. Tačiau „Enefit“ sako, kad iš bendrovių netesybų gavusi nebuvo, todėl neatmeta galimybės teismui skųsti reguliuotojo įpareigojimą.
Pirmadienį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius nurodė, kad buitiniams vartotojams iš viso turi būti grąžinta 2,3 mln. eurų, nebuitiniams (mažoms arba labai mažoms įmonėms) – 6 mln. eurų. Iš šios sumos „Ignitis“ buitiniams vartotojams turės grąžinti beveik 700 tūkst. eurų, „Enefit“ – beveik 1,6 mln. eurų, o „Elektrum Lietuva“ – 36,2 tūkst. eurų.
„Ignitis“ jokių mokesčių įmonėms netaikė, todėl grąžinti nieko neturės, „Enefit“ smulkiausioms bendrovėms turės grąžinti 3,6 mln. eurų, o „Elektrum“ – 2,4 mln. eurų.
„Elektrum Lietuva“ teigimu, įmonė reguliuotojo įpareigojimus vykdys, tačiau pabrėžia, kad dalį įsipareigojimų jau yra įvykdžiusi.
„VERT sprendimą vykdysime, tačiau pabrėžiame, kad didžiąja dalimi atvejų, tiek kalbant apie gyventojus, tiek ir apie smulkias įmones, mes esame tik pateikę klientams sąskaitas, o pinigų už nutrauktas sutartis ir netesybas nesame gavę. Tad VERT įpareigojimas grąžinti daugiau nei 2 mln. eurų nėra tikslus“, – komentare Eltai teigė bendrovė.
Iki šios dienos įmonė nurodo gavusi apie 70 tūkst. eurų iš verslo bei gyventojų ir juos grąžins, kaip įpareigojo VERT.
Anot „Elektrum Lietuva“, sprendimas įmonės finansiniams rezultatams jokios įtakos neturės.
Tuo metu „Ignitis“ taip pat pabrėžia, kad VERT sprendimą vykdo jau seniai: bendrovė esamiems ir buvusiems klientams jau grąžino sumokėtas sumas už beveik 500 tūkst. eurų, grąžintinos sumos siekia nuo 1 ct, o vidurkis sudaro 16,5 eurų.
„Ignitis“ elgiasi taip, kaip numato teisės aktai. VERT siunčia signalą, kad susijusius teisės aktus reikia traktuoti šiek tiek kitaip, nei iki šiol, todėl sprendimus bei teisės aktus gerbiame ir vykdome“, – Eltai nurodė tiekėjas.
„Esamiems klientams nuolaidos grąžintos lapkritį, kartu su spalio mėn. sąskaitomis. Buvusių klientų informavimas apie galimybę susigrąžinti sumokėtas sumas el. laiškais arba SMS žinutėmis prasidėjo dar spalį“, – tikina „Ignitis“.
Bendrovė taip pat teigia dar apie 200 tūkst. eurų nesugrąžinusi dėl buvusių klientų duomenų trūkumo, todėl ragina gyventojus bei įmones pateikti informaciją.
„Ignitis“ reguliuotojo sprendimo teismui skųsti neketina. Tai, kad tiek „Ignitis“, tiek „Elektrum Lietuva“ dalį neteisėtai nuskaičiuotų mokesčių klientams jau grąžino, patvirtino ir VERT pirmininkas.
Tuo metu „Enefit“ skelbia nesutinkanti su VERT sprendimu dėl netesybų mokesčio grąžinimo mažoms ir labai mažoms įmonėms.
„Jis kelia grėsmę tiek mūsų bendrovės, tiek visos energetikos rinkos stabilumui. Tiek VERT, tiek Energetikos ministerija 2021 m. spalį raštu patvirtino, jog mūsų sutartyse su verslo klientais numatyta netesybų sąlyga atitinka galiojančius teisės aktus. Tačiau šių metų pradžioje reguliatoriaus pozicija staiga pasikeitė“, – komentare Eltai pastebi „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.
Bendrovės vadovas teigia neatmetantis galimybės kreiptis į teismą, mat VERT neturi teisės aiškinti įstatymų.
„Jei bus patvirtinta, kad verslo subjektai nėra įpareigoti mokėti netesybų, svarstysime galimybę kreiptis į valstybę dėl patirtų milijoninių nuostolių atlyginimo“, – akcentuoja V. Koryzna, pridurdamas, jog iki šiol nė viena iš minėtų mažų ir labai mažų įmonių „Enefit“ nėra sumokėjusi netesybų.
„VERT nurodyta 3,6 mln. eurų suma nėra faktiškai grąžintina, nes ir nebuvo gauta“, – argumentuoja V. Koryzna.
Visgi bendrovė tikina dar 2023 m. balandį nusprendusi nebetaikyti rezervacijos mokesčio buitiniams vartotojams, o klientams, kurie jau buvo sumokėję šį mokestį, pasiūlyta jį atgauti.
Todėl, „Enefit“ vadovo teigimu, dėl VERT įpareigojimo grąžinti sumokėtus rezervacijos mokesčius įmonė spręs artimiausiu metu.
„Svarbu pažymėti, kad klientams grąžintina suma yra gerokai mažesnė nei įvardinti 1,5 mln. eurų. Dalis jau buvo grąžinta klientams anksčiau, į bendrą sumą taip pat įeina ir išrašytos, tačiau neapmokėtos sąskaitos“, – teigė „Enefit“.
„Šiuo metu intensyviai dirbame, kad įvertintume visas technines ir teisines šio proceso detales bei kuo greičiau ir sklandžiau rastume optimaliausią, visiems klientams naudingą, sprendimą“, – pridūrė V. Koryzna.
Kaip sakė VERT vadovas R. Pocius, dalis vadinamųjų rezervacijos ir kitokių mokesčių pritaikyta sutartims, sudarytoms nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2023 m. liepos 31 d., taip pat klientams nusprendus pakeisti tiekėją.
Tyrimas: auga vaistus be gydytojo paskyrimo vartojančių jaunuolių skaičius, dažniausiai medikamentus gauna iš tėvų
Lietuvoje didėja vaistus be gydyojo paskyrimo vartojančių jaunuolių skaičius, rodo Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų Lietuvos mokyklose tyrimo rezultatai.
Pirmadienį Vilniuje spaudos konferencijoje, kuri skirta 2024 m. vykdyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenų apžvalgai, pristatyti Lietuvos mokyklose vykdytos apklausos rezultatai. Tyrimo Europos mokyklose rezultatus planuojama pristatyti vėliau.
Apklausus daugiau nei 200 mokyklų 15–16 metų amžiaus moksleivius, paaiškėjo, kad pirmą kartą raminamuosius ar migdomuosius vaistus be gydytojo paskyrimo būdami 13 metų ar jaunesni vartojo 9,8 proc. moksleivių. 2003 m. šis rodiklis siekė 2,9 proc.
„Vis daugiau paauglių vartoja vaistus be gydytojo paskyrimo. (…) Neraminanti tendencija, kad dažniausiai vaistų paaugliai gauna iš tėvų. Tyrimas rodo, kad 18,2 procento paauglių nurodė, jog vaistus be gydytojo paskyrimo gavo iš šeimos narių“, – teigė tyrimo rezultatus pristačiusi profesorė Liudmila Rupšienė.
Apklausos šalies mokyklose rezultatai rodo ir augantį elektroninių cigarečių vartojimą paauglių gretose. Tyrimo duomenimis, pirmąją elektroninę cigaretę būdami 13 metų ar jaunesni suvartojo 32 proc. moksleivių. 2015 m. šis rodiklis siekė 7,3 proc., o 2019 m. – 19,5 proc.
„Akivaizdu, kad ankstyvo elektroninių cigarečių vartojimo situacija šalyje blogėja“, – pažymėjo L. Rupšienė.
Geresnes tendencijas, pasak profesorės, rodo alkoholio vartojimo paauglių gretose situacija. Apklausos duomenimis, pirmą kartą būdami 13 metų ar jaunesni, alkoholį vartojo 30,6 proc. respondentų. Statistika rodo, kad nuo 2003 m. tokių moksleivių sumažėjo daugiau kaip 42 procentiniais punktais.
Tyrimas rodo šiek tiek didėjantį kanapių vartojimo moksleivių gretose mastą, tačiau, kaip teigė profesorė L. Rupšienė, šis pokytis statistiškai nėra reikšmingas. Anot apklausos, pirmą kartą būdami 13 metų ar jaunesni, kanapes vartotojo 2,5 proc. respondentų. 2019 m. šis rodiklis buvo 2 proc.
L. Rupšienė spaudos konferencijos metu atkreipė dėmesį į kitą rizikingą paauglių elgesį, kurio paplitimas buvo tiriamas apklausos metu. Anot mokslininkės, pastebima, jog moksleivių gretose populiarėja kompiuteriai ir azartiniai žaidimai.
„Tyrimas rodo, kad moksleiviai labai daug laiko praleidžia žaisdami žaidimus kompiuteriu, planšete, telefonu ar kitais elektroniniais prietaisais“, – sakė L. Rupšienė.
Tyrimo duomenimis, per pastarąsias 30 dienų iki apklausos, kai reikėjo eiti į mokyklą, naudodamiesi kompiuteriu, planšete, telefonu ar kitais elektroniniais prietaisais, kompiuterinius žaidimus žaidė 72,5 proc. respondentų. 2019 m. šis rodiklis siekė 68,7 proc.
Apklausa rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos iš pinigų teigė lošę 14,3 proc. apklaustų moksleivių. Palyginti su 2019 m. duomenimis, 2024 metais pastebimas tokio elgesio populiarėjimas, kitaip tariant augimas, 2,5 procentiniais punktais.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad moksleiviai daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Anot apklausos, 74,2 proc. moksleivių visiškai ar iš dalies sutiko, kad praleidžia per daug laiko socialiniuose tinkluose.
ESPAD yra didžiausias moksleivių (paauglių) psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis tyrimas pasaulyje, kuriame dalyvauja apie 40 Europos šalių.
Tyrimo pagrindinis tikslas – surinkti palyginimui tinkamus ir patikimus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir kito rizikingo elgesio paplitimą 15–16 m. amžiaus moksleivių grupėje Europoje, siekiant stebėti ir atskirų šalių, ir bendras visų šalių tendencijas.
Lietuva šiame tarptautiniame tyrime dalyvauja jau nuo 1995 m., o nuo 2024 m. tyrimo įgyvendinimą Lietuvoje organizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
Prokuratūra: tarybų nariai į savivaldybių biudžetus jau grąžino per 956 tūkst. eurų
Šiuo metu į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai savanoriškai yra grąžinę 956 tūkst. 107 eurus nepagrįstai panaudotų lėšų tarybos nario veiklai.
Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų apygardų Viešojo intereso gynimo skyrių (VIGS) prokurorai apylinkių teismams šiuo metu yra pateikę 90 ieškinių bendrai 1 mln. 33 tūkst. 117 eurų sumai.
Apie tai pirmadienį pranešė prokuratūra.
Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Vilniaus, Ukmergės, Alytaus, Jonavos, Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Prienų, Tauragės, Šilutės, Kretingos, Mažeikių, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Akmenės, Ignalinos, Pasvalio, Zarasų rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.
ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Kretingos, Mažeikių, Druskininkų, Alytaus bei Pasvalio rajono savivaldybių tarybų narių priteisti nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę teritorinių apygardų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus grąžintų daugiau nei 39 tūkst. eurų.
Pernai žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, reikalaudama, kad iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vlado Baltuonio būtų grąžinta 5811 eurų į savivaldybės biudžetą. Ieškinyje teigiama, kad V. Baltuoniui 2019–2023 m. tarybos nario kadencijos laikotarpiu buvo kompensuota 10 006 eurų suma už degalus.
Tyrimo metu nustatyta, kad dalis šių išlaidų – 5811 eurų – yra nepagrįstos. Įvertinus Kretingos rajono dydį, posėdžių dažnumą bei lankomumą, taip pat tarybos nario funkcijų pobūdį, nustatyta, jog kompensuotas degalų kiekis – 7251 litras – yra nepagrįstai didelis. Be to, tarybos narys deklaravo 1766 eurų degalų išlaidas ir karantino laikotarpiu, kai savivaldybės tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu bei bendravimas su savivaldybės gyventojais buvo apribotas, todėl ši suma įskaityta prie grąžintinos sumos.
Šiaulių apygardos prokuratūros VIGS vyriausioji prokurorė kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nario Pauliaus Aurylos praturtėjimo. Atlikto tyrimo duomenimis, Mažeikių rajono savivaldybei P. Auryla 2019–2023 metų kadencijos laikotarpiu pateikė dokumentų, pagal kuriuos patyrė 3200 eurų įvairių išlaidų. Dalis jų – 1789 eurai, nepagrįstai pripažinti išlaidomis, susijusiomis su tarybos nario veikla. Šias išlaidas sudaro transporto priemonių remonto, techninės priežiūros išlaidos bei neprotingai didelės degalų įsigijimo išlaidos.
Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus, prašydama iš Druskininkų savivaldybės tarybos nario Jevgrafijaus Samuchovo priteisti daugiau nei 13 tūkst. 300 eurų į minėtos savivaldybės biudžetą. Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė tyrimo metu nustatė, jog 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu politikui buvo nepagrįstai kompensuotos išlaidos transportui – degalų įsigijimui. Nustatyta, kad J. Samuchovas įsigijo skirtingų rūšių degalų – tiek benzino, tiek dyzelino, o už juos atsiskaitė net 44 banko kortelėmis.
Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, prašydama iš buvusio Alytaus rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Mikelionio priteisti daugiau nei 14 tūkst. 500 eurų į minėtos savivaldybės biudžetą. Šiam politikui 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėta beveik 28 tūkst. 500 eurų su tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti.
Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, V. Mikelionis per kadencijos laikotarpį 485 kartus pylėsi degalų, už įsigytą kurą atsiskaitydavo grynaisiais pinigais arba skirtingomis banko kortelėmis. Nustatyta, jog V. Mikelioniui kompensuotos ir neva patirtos išlaidos karantino laikotarpiais, apmokėtas asmens automobilyje nenaudojamas kuras už beveik 4 tūkst. eurų. Politikui pandemijos laikotarpiu išmokėta kompensacija už degalus siekė 3 tūkst. 700 eurų.
Panevėžio apygardos prokuratūros VIGS prokuroras su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus. Prokuroras prašo Pasvalio rajono savivaldybės naudai iš šios savivaldybės tarybos nario Lino Kruopio priteisti 3 tūkst. 846 eurus. Tokio dydžio suma per 2019–2023 m. kadenciją L. Kruopiui galimai neteisėtai buvo išmokėta kaip kompensacija už degalus, tariamai sunaudotus vykdant tarybos nario pareigas.
Tyrimo metu VIGS prokuroras nustatė, kad L. Kruopis 2020–2021 metais Lietuvoje galiojusio karantino laikotarpiu įsigijo 2709 litrus degalų už 2679 eurus, nors tuo metu šalyje buvo ribojamas žmonių judėjimas, darbas vyko nuotoliniu būdu. Kuras per praėjusią tarybos nario kadenciją neva buvo pilamas įvairiose Lietuvos vietovėse – Kaune, Tauragėje, Panevėžyje, Biržuose, Raseiniuose, Vilniaus rajone. Pagal pateiktus Savivaldybei dokumentus, politikas už degalus atsiskaitydavo grynaisiais ir 10-čia skirtingų banko kortelių. Nustatyta daug atvejų, kai pagal pateiktus čekius, L. Kruopis degalus pildavosi kelis kartus per dieną.
Bankrutuojanti Alytaus siuvykla „Ager axis“ atleidžia visus 20 darbuotojų
Bankrutuojanti Alytaus siuvykla „Ager axis“ planuoja atleisti visus 20 įmonės darbuotojų, informuoja Užimtumo tarnyba (UŽT).
Anot tarnybos, visi atleidžiami darbuotojai – siuvėjai.
Apie atleidimus įmonė tarnybą įspėjo gruodžio 11 d.
Anot UŽT, darbuotojų sutartys nutraukiamos dėl darbdavio bankroto.
Registrų centrui pateiktais duomenimis, 2023 m. „Ager Axis“ pelnas siekė 3,3 tūkst. eurų, o 2022 m. – 14,8 tūkst. eurų. Bendrovės skola „Sodrai“ siekia 4,3 tūkst. eurų, o skola VMI – apie 43,8 tūkst. eurų.
Nuo 2018 m. veikianti bendrovė „Ager axis“ teikia viršutinių drabužių siuvimo paslaugas.
Padaugėjo gyventojų, manančių, kad padėtis Lietuvoje gerėja
Trečdalis gyventojų mano, kad padėtis šalyje gerėja, rodo naujausia šalies gyventojų apklausa. Lyginant su spalio mėnesiu, teigiančių, jog reikalai Lietuvoje gerėja, padaugėjo 2 proc., tam įtakos turėjo ir Seimo rinkimų rezultatai.
ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ lapkričio 20–gruodžio 1 dienomis atlikta apklausa, kurioje buvo prašoma respondentų įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.
Lapkritį 34 proc. 18 metų ir vyresnių gyventojų galvojo, kad situacija Lietuvoje gerėja, kai beveik du trečdaliai (64 proc.) apklaustųjų įžvelgė blogėjančią situaciją šalyje. 2 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Per pastarąjį mėnesį 2 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad reikalai Lietuvoje krypsta į gerąją pusę. Spalį palankiai situaciją vertinančių respondentų buvo 32 proc., o nepalankiai – 66 proc. Praėjusių metų lapkritį situacijos šalyje gerėjimą įžvelgė 21 proc., o blogėjimą – 78 proc. apklaustųjų.
Kad reikalai Lietuvoje iš esmės gerėja, dažniau mini jaunimas iki 30 metų – tai nurodė 43 proc. apklaustųjų. Optimistiškiau yra nusiteikę respondentai su aukštuoju išsilavinimu (52 proc.) ir su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį. Šalies perspektyvas labiau teigiamai vertina besimokantis jaunimas (56 proc.), specialistai ir tarnautojai (43 proc.), kairiųjų pažiūrų gyventojai (43 proc.).
Kad padėtis šalyje blogėja, dažniau mano darbininkai ir ūkininkai (70 proc.), vadovai (70 proc.) bei pensininkai (68 proc.), lenkų (96 proc.) bei rusų (84 proc.) tautybių gyventojai, taip pat respondentai, kurie yra nepatenkinti pasibaigusių rinkimų rezultatais (74 proc.).
Apklausa vyko 2024 m. lapkričio 20 – gruodžio 1 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų, apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
„Lietuvos draudimas“ iki antradienio ryto gavo 300 kreipimųsi dėl vėjo padarytos žalos: nuostolių suma sudaro 250 tūkst. eurų
Antrą parą Lietuvoje vyraujant audringam vėjui, „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai iki antradienio 8 val. ryto sulaukė 300 žalų kreipinių, kurių bendra nuostolių suma sudaro 250 tūkst. eurų. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, daugiausiai nukentėjo pastatai, stogų konstrukcijos ir dangos. Dėl lūžusių medžių ir jų šakų yra apgadintų transporto priemonių, tačiau gyventojų sužalojimų išvengta, nurodoma įmonės atstovų išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Bendrovės duomenimis, jau sureguliuotų žalų skaičius siekia 60 vnt., o vidutinės kompensuotos žalos suma sudaro 800 eurų.
„Prognozuojame, kad bendras registruotų žalų skaičius gali pasiekti 600–700 atvejų, kuriems kompensuoti gali prireikti bendros 350 tūkst. eurų sumos“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
Pasak įmonės atstovo, daugiausiai audros žalų registruota Klaipėdos regione ir pamaryje, audra taip pat nuostolių pridarė Kauno ir Alytaus miestuose ir rajonuose, Raseinių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse.
„Intensyvūs vėjo gūsiai sukėlė ne vieną didelės vertės žalą, viršijusią 10 tūkst. eurų ribą. Kauno ir Raseinių rajonuose fiksuotos žalos, kuomet audra nuplėšė pastatų stogų dangas, buvo apgadintas ir vieno verslo objekto stogas“, − teigia M. Norkus.
Patyrusiems žalą gyventojams patariama pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė, stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 10 šių metų mėnesių iš viso buvo registruota beveik 33 tūkst. įvairių būsto draudimo žalų – vidutiniškai 108 įvykiai per vieną dieną.
Anksčiau šiais metais „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad kas trečias šalies gyventojas (31 proc.), nuosavybės teise valdantis individualų namą, butą ar kotedžą, nėra pasirūpinęs jo draudimu. Pagrindinio būsto draudimo dažniau neturi mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys apklaustieji, kaimo vietovių gyventojai, pažymima įmonės pranešime.
ELTA primena, kad antradienio rytą gūsingas vėjas ir toliau trikdė elektros tiekimą įvairiose šalies vietovėse, daugiausiai sutrikimų pajūrio ir Šiaulių regionuose, skelbia Energijos skirstymo operatorius (ESO). Daugiausia pranešimų dėl elektros tiekimo sutrikimų sulaukiama pietų ir vakarų Lietuvoje, rodo interaktyvaus ESO žemėlapio duomenys.
Taip pat antradienio ryto duomenimis, pastarąją parą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) iš viso 213 kartų vyko šalinti ant pastatų, važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvių nuvirtusių medžių, nurodoma Eltai perduotame komentare. PAGD duomenimis, daugiausia iškvietimų buvo Kauno apskrityje (37), Klaipėdos (36) Tauragės (32). Kol kas informacijos apie nukentėjusius žmones PAGD neturi.
Nuo pirmadienio ryto dalyje Lietuvos regionų toliau vyrauja sustiprėjęs vėjas. Dėl stipraus vėjo pirmadienio rytą, ESO duomenimis, elektros tiekimas Lietuvoje buvo sutrikęs daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių Klaipėdos, Kauno, Šiaulių regionuose.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją