Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Pažymima, kad 2024-ųjų pirmosios savaitės vidutinė elektros kaina biržoje siekė 0,201 Eur/kWh ir išliko aukščiausia vidutinė savaitės kaina per visus praėjusius metus.
LEA teigimu, šių metų pradžioje per savaitę šalyje pagaminta 90 proc. visos suvartotos elektros energijos. Be to, smarkiai išaugus vėjo elektrinių gamybai, vietinė elektra padėjo mažinti kainas – agentūros duomenimis, Lietuvoje jos buvo mažesnės nei kitose dviejose Baltijos šalyse.
Kaip praneša LEA, per savaitę du nepriklausomi elektros tiekėjai siūlomų 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų nekeitė, o vienas tiekėjas fiksuotos kainos planų tarifus padidino 0,4–1 proc.
Tuo metu siūlomų 12 mėn. kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę padidėjo 0,1 proc. ir šiuo metu sudaro 0,243 Eur/kWh (viena laiko zona) bei 0,232 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
Siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina, LEA teigimu, per savaitę taip pat padidėjo 0,1 proc. ir sudaro 0,245 Eur/kWh (viena laiko zona) bei 0,234 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
Šiuo metu 7 mėn., 8 mėn., 10 mėn. ir 19 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpį siūlo po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimu – trys tiekėjai.
V. Adamkus atsidūrė ligoninėje: pablogėjo kardiologinė sveikatos būklė
Kadenciją baigęs 98-erių metų prezidentas Valdas Adamkus atsidūrė ligoninėje. Pirmieji šią žinią pranešė portalas tv3.lt.
Tai Eltai patvirtino ir V. Adamkaus referentė Božena Bagonaitienė. Daugiau aplinkybių pastaroji nekomentavo.
„Nieko negaliu šiuo metu pasakyti, noriu atsistoti kuo greičiau ant kojų ir sugrįžti į namus“, – paklaustas apie sveikatos būklę portalui teigė V. Adamkus.
Santaros klinikų teigimu, pablogėjo kadenciją baigusio prezidento kardiologinė sveikatos būklė.
„Praėjusį penktadienį pablogėjus V. Adamkaus kardiologinei sveikatos būklei, buvo kreiptasi į Santaros klinikas ir medikų priimtas sprendimas prezidentą hospitalizuoti tolimesniam ištyrimui bei stebėjimui“, – pranešime spaudai teigė Santaros klinikų atstovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė.
Pirmą kartą prezidentu V. Adamkus išrinktas 1998 m.
2003 m. jis siekė būti perrinktas, tačiau antrame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Pastarajam apkaltos būdu palikus prezidento postą, V. Adamkus laimėjo pirmalaikius rinkimus 2004 m. ir šaliai vadovavo iki 2009 m.
Aleksandras Izgorodinas. Euro ir JAV dolerio kurso paritetas: euras — pasmerktas kurį laiką būti pigesnis, bet yra ir teigiamų naujienų
Ką tik prasidėję 2025-ieji jau spėjo atnešti įdomių tendencijų į finansų rinkas. Viena iš jų – tolesnis euro silpnėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Nuo 2025 m. pradžios euras dolerio atžvilgiu jau spėjo nukristi 0,4 proc., o euro–dolerio kursas beveik pasiekė paritetą (susilygino) ir šuo metu vienas euras kainuoja 1,03 JAV dolerio. Euro kursas dolerio atžvilgiu silpnėja jau kurį laiką, bet ypač – po įvykusių JAV prezidento rinkimų: smuko 2,6 proc. Labai realu, kad euras ir toliau silpnės dolerio atžvilgiu, o šių valiutų vertės susilygins sausio gale, iškart po JAV prezidento inauguracijos.
Tokią situaciją lemia keli svarbūs veiksniai, kurių poveikis bus jaučiamas ir toliau. Pirma – stiprus JAV ekonomikos ciklas ir išankstiniai indikatoriai, kad JAV yra ant dar vienos infliacijos bangos. Šį faktą puikiai atspindi naujausios rinkų prognozės dėl JAV bazinių palūkanų perspektyvų: rinka mano, kad iki 2025 m. birželio JAV centrinis bankas (FED) bazines palūkanas sumažins vos vieną kartą. JAV ekonomikos ciklas yra pernelyg stiprus tam, kad FED imtųsi didelių palūkanų karpymų. Aukštos JAV bazinės palūkanos ir rinkų numatomas tolesnis palūkanų karpymas euro zonoje (3,5 karto iki birželio) atitinkamai skatina kapitalą plaukti į JAV, nes aukštos bazinės palūkanos leidžia investuotojams uždirbti daugiau bei mažina euro vertę dolerio atžvilgiu.
Antra – Donaldo Trumpo pergalė kelia dvi rizikas: importo tarifų prieš ES prekes galimybę ir JAV administracijos norą išnaudoti tarifus kaip instrumentą verslų persikėlimui į JAV, kas leistų Europos įmonėms išvengti tarifų. D. Trumpo inauguracija įvyks sausio 20 d., o iš karto po jos naujasis prezidentas ir jo administracija turėtų paskelbti aiškesnes gaires dėl tarifų politikos. Tai – papildoma motyvacija investuotojams išeiti iš euro zonos ir savo kapitalą nukreipti į JAV, nes importo tarifai ir Europos verslų persikėlimas į JAV kelia riziką euro zonos ekonomikai likti silpnai, o tai vers ECB toliau karpyti palūkanas arba imtis kitų skatinimo veiksmų.
Taigi, praktiškai visi ženklai rodo, kad netrukus euro kursas JAV dolerio atžvilgiu dar labiau nukris ir pasieks paritetą. Jei tai įvyks, tai bus pirmas euro ir JAV dolerio kurso paritetas nuo 2022 m. spalio. Vis dėlto, nemanau, kad galime tikėtis ženklaus euro nuvertėjimo. Paprastai eurui ir doleriui pasiekus paritetą, toliau euro kuras krenta labai nežymiai, pavyzdžiui, 2022 m. spalį šių valiutų kursas nukrito iki 0,97. Kita vertus, pasiekus paritetą nereikėtų tikėtis ir euro sustiprėjimo dolerio atžvilgiu. Svarbus ne pats faktas, kad euro ir dolerio kursai pasieks paritetą, bet tai, kad šį kartą euro silpnumas gali užsitęsti dėl aukščiau minėtų priežasčių – euras yra pasmerktas kurį laiką likti žemame lygyje prieš dolerį.
Sunku pasakyti, kaip žemas euro kursas paveiks euro zonos ekonomiką, nes tai atneš ir teigiamų, ir neigiamų naujienų. Žemas euro kursas yra naudingas euro zonos eksportuotojams, pavyzdžiui, eksportuojantiems į JAV, nes nusilpęs euras kompensuos dalį neigiamos importo tarifų įtakos. Euro zonos ekonomika yra stipriai priklausoma nuo eksporto, todėl žemas euro kursas yra naudingas ir turizmui, pritraukiant daugiau JAV turistų į Europą, kas vėlgi yra naudinga euro zonos ekonomikos ciklui.
Neigiamas aspektas – infliacijos rizika, nes į euro zoną iš kitų ne euro zonos valstybių importuojamos prekės tampa santykinai brangesnės, o tai yra infliaciją palaikantis veiksnys. Pingantis euras gali pakenkti euro zonos įmonėms, kurių veikla priklauso nuo importuojamų žaliavų ar komponentų. Brangstant žaliavoms ir komponentams, atitinkamai gali mažėti euro zonos įmonių pelno maržos tiek euro zonos rinkose, tiek ir eksporto rinkose.
S. Skvernelis pripažįsta – koalicijos partneriai buvo aptarę galimybes R. Žemaitaičiui tapti Seimo vicepirmininku
Seimo vadovas Saulius Skvernelis pripažįsta, jog prieš pasirašant koalicinę sutartį valdančiosios daugumos lyderiai aptarė galimybę „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui tapti parlamento vicepirmininku. Visgi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis pabrėžia – nuo tada, kai buvo pastarieji žodiniai susitarimai, situacija gerokai pasikeitė.
„Pažadėta, kad turės dvi pozicijas. Taip buvo sutarta. Ir vienoje iš pozicijų galėtų būti Remigijus Žemaitaitis. Tokios kalbos buvo, tokie svarstymai buvo. Bet aplinkybės pasikeitė. Bent jau reikia grįžti į tą status quo, kuris buvo dar iki koalicijos sutarties pasirašymo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Tas, kas buvo pažadėta žodžiu – niekas nesikeičia. Remigijaus Žemaitaičio partijai arba jam pačiam yra palikta vicepirmininko vieta, ji nėra užimta, nėra teikiamas kitas asmuo. Teisinė situacija nuo to momento, kada buvo kalbamasi žodžiu dėl galimybės sudaryti koaliciją ir netgi iki jos pasirašymo, pasikeitė iš esmės. Nepamirškime, kad yra ir nauji teisiniai procesai, yra ir prezidento pareiškimai, kurie buvo dar prieš pasirašant koalicijos sutartį ir po pasirašymo. Ir dabartinė prezidento laikysena, vieno iš koalicijos partnerių santykis, ir bendravimas su prezidentu man atrodo irgi nėra tinkamas“, – pasikeitusias aplinkybes detalizavo „Vardan Lietuvos“ lyderis.
S. Skvernelis taip pat nemano, kad, prezidento Gitano Nausėdos žodžiais tariant, reikėtų iš įtampas keliančių koalicijos partnerių reikalauti savitvardos.
„Manau reikia dirbti. Ir dirbti konkrečius darbus, kurie buvo pažadėti šalies gyventojams. O ta drama, kuri kuriama, ji visiškai neperspektyvi, absoliučiai“, – dėstė „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
„Nemanau, kad reikia ką nors tramdyti. Prievartinės koalicijos nėra. Jeigu kažkam matosi, kad sudėtinga dirbti – visą laiką koalicija gali būti pakeista. Nieko amžino nėra“, – nurodė jis, akcentuodamas, jog jo vedama partija postų įsikibusi nesilaiko.
„Nemanau, kad valdžia yra tas dalykas, kuris cementuotų šią koaliciją. Bent jau kalbu apie savo politinę partiją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, S. Skvernelis pripažino – dabartinėje padėtyje dirbti centro-kairės koalicijoje yra sunku.
„Bet tokioje keistoje atmosferoje, kuri dabar klostosi, tikrai dirbti yra sunku, nes darbai antrame plane atsiduria“, – žurnalistams sakė jis.
Vis tik, S. Skvernelis pakartojo – susiklosčiusią situaciją turi spręsti koalicinė taryba. Jis nurodė, kad demokratai „Vardan Lietuvos“ laukia, kada bus sušauktas pastarosios posėdis.
„Manau, reikia galbūt mažiau kalbėti į kameras, o susitikti ir ieškoti sprendimų. Dabar prasideda interpretacijos, keičiasi versijos, labai įdomu iš šalies stebėti, kaip viskas kinta nuo tų prisiminimų, kas ten kada buvo, kas ką pasakė, ir kokia realybė yra“, – kalbėjo jis.
„Mes laukiame, kada bus sukviesta koalicijos taryba ir tuomet kalbėsimės“, – pridūrė Seimo pirmininkas, paklaustas, ar pastaruoju metu kalbėjosi su premjeru ir „aušriečių“ lyderiu.
Tiesa, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas ne kartą žurnalistams patikino, jog R. Žemaitaičio ultimatumai nėra toks klausimas, dėl kurio artimiausiu metu žadama šaukti koalicinę tarybą.
ELTA primena, kad įtampos darbus vos pradėjusios valdančiosios daugumos gretose kilo po to, kai R. Žemaitaitis pareiškė, jog „aušriečiai“ trauksis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus.
Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų nebeliko.
Koalicinė taryba prieš Kalėdas aptarė susiklosčiusią situaciją. Politikai žada toliau tęsti diskusijas bei ieškoti galimų situacijos sprendinių.
Tiesa, netrukus po to R. Žemaitaitis LRT televizijai pareiškė, kad partijai „Vardan Lietuvos“ deleguota Seimo pirmininko pozicija galėtų atitekti jo atstovaujamai politinei jėgai. Pasak „aušriečio“, toks žingsnis bus svarstomas, jei dabartinis parlamento vadovas, demokratas S. Skvernelis, atsisakys teikti jo kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus.
„Jei į Seimo pirmininko pavaduotojus neteikiamas Remigijus Žemaitaitis, tai partija galėtų duoti visai kitą asmenį į Seimo pirmininkus, kad ta pozicija grįžtų į „Nemuno aušros“ poziciją“, – LRT televizijai penktadienį teigė R. Žemaitaitis.
R. Popovienė: svarstoma, kad minimalus moksleivių skaičius klasėje galėtų būti 12
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina, kad, siekiant sušvelninti reikalavimą turėti bent 21 mokinį trečioje gimnazijos klasėje, vasario mėnesį bus teikiamas Vyriausybės nutarimas. Anot antradienį šį klausimą su premjeru Gintautu Palucku aptarusios politikės, minimalų moksleivių skaičių klasėje svarstoma sumažinti iki 12.
„Rengiame kelis variantus, skaičiavimus ir sausio pabaigoje juos pristatysime savivaldybių merams. Tuomet vasario pradžioje šį projektą derinsime su profsąjungomis, bendruomene, o vasario pabaigoje planuojame Vyriausybės nutarimą“, – po antradienį vykusio susitikimo su premjeru žurnalistams teigė R. Popovienė.
„Variantus teiksime kelis, bet geriausias, optimalus moksleivių skaičius galėtų būti 12. Galbūt kalbėsime ir dėl 15-os“, – pažymėjo ji.
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovės, šis skaičius priklausys ne tik nuo Vyriausybės numatyto finansavimo, bet ir kitų svarbių veiksnių.
„Davėme užklausas savivaldybėms, kiek tokių klasių susidaro Lietuvoje, skaičiuosime ir pagal finansus, klausime, kaip optimaliai galėtų būti, derinant moksleivių pasirinkimo galimybes, koks galėtų būti geriausias skaičius, kad nenukentėtų ugdymo kokybė“, – vardijo ministrė.
R. Popovienė pridūrė, kad, sušvelninus reikalavimą dėl minimalaus moksleivių skaičiaus, preliminariais duomenimis, šalyje susidarytų apie 40 mažiau nei 21-ą mokinį turinčių klasių.
„Negalime sakyti, kad maža mokykla yra bloga mokykla. Šis klausimas nebūtinai palietė mažas mokyklas, kuriose mokosi 50 moksleivių – palietė ir tokias mokyklas, gimnazijas, kuriose yra 280 moksleivių, į kurias iš aplinkui esančių rajonų moksleiviai atvažiuoja“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 metais pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 metų gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi trečiosios gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
G. Nausėda apie kabelius jūroje nutraukiančių kompanijų laivus: galima iš anksto pasekti jų veiksmus
Padažnėjus atvejams, kai Baltijos jūroje nutraukiami kabeliai, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo atidžiau stebėti tokia veika užsiimančių kompanijų laivus bei skirti technologines priemones jų veiksmų sekimui. Anot jo, minėtiems laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų, juos būtų galima palydėti bei patruliuoti Baltijos jūroje.
„Galvoju, kad (…) žvalgybos tarnybos taip pat turi dirbti ir rinkti informaciją. Tikiu, kad čia nemažai galima padaryti. Ir reikia atidžiai analizuoti, kokių kompanijų laivai vykdo tokius reidus, jei juos taip galima pavadinti, ir iš anksto žinant, kad tokios kompanijos laivas plaukia Baltijos jūra iš uosto A į uostą B, skirti tam tikras technologines priemones pasekti jo veiksmus, pažiūrėti, ar jis nepriartėja prie kritinės infrastruktūros objektų“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu taip atsitinka, jį galima palydėti ir patruliuoti Baltijos jūroje“, – tvirtino jis.
G. Nausėda teigė, kad tam, jog būtų išdiskutuoti galimi šios problemos sprendimai, kitą savaitę Suomijoje susitiks Šiaurės Europos ir Baltijos šalių atstovai.
„Apie tai kalbame ir šiai problemai bus skirtas netrukus Suomijoje įvyksiantis susitikimas, į kurį ketinu vykti kitą savaitę. Jis bus skirtas būtent kritinės infrastruktūros apsaugai ir mūsų galimiems reakcijos modeliams. Susirinkime Šiaurės ir Baltijos šalys, nes mums tai aktualiausia, svarstysime tai, o po to mintis bus galima panaudoti vasario 3 d. įvyksiančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, Briuselyje, kuriame kalbėsime apie gynybą ir atgrasymą“, – sakė šalies vadovas.
„Ne paslaptis, kad mes demokratiniame pasaulyje kartais užsidiskutuojame ir pradedame įvardinti teisinio pobūdžio problemas, kurios mums iškyla. Tie politikai, kurie mato mūsų veikimo būdus, tuo ir naudojasi, žino, kad greitos reakcijos nebus, ji paskęs ginčuose (…). Aš manau, kad atgrasyti tokio pobūdžio veiksmus galima tik per griežtą reakciją“, – tikino jis, akcentavęs dėmesio poreikį prevencijai bei atgrasymui.
Prezidentas pabrėžė, kad nuostoliai, kurie yra patiriami dėl kabelių pažeidimo, turi būti prisiimami tos pusės, kuri yra kalta dėl padarytų veiksmų. Anot jo, nėra sunku įrodyti, kokios kompanijos laivas ir kokiu metu sukėlė žalą kritinės infrastruktūros objektui.
„Nuostoliai turėtų būti prisiimami tos pusės, kuri yra kalta dėl jų padarymo. Įrodyti tai, daugeliu atveju, būtų nesudėtinga, nėra taip, kad toje pačioje vietoje sukinėjasi daugybė laivų ir neįmanoma nustatyti, kuris laivas konkrečiai pažeidė. Net ir tais incidentais, kurie neseniai įvyko, turime savo hipotezes, informaciją, kokios kompanijos, koks laivas, net ir kokiu laiku nutraukė kritinės infrastruktūros kabelį ir yra atsakingas. Net jeigu tai padarė nesąmoningai“, – aiškino G. Nausėda.
ELTA primena, kad gruodžio pabaigoje nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis, jungiantis Suomiją ir Estiją.
Suomiją ir Estiją jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“. Estijos ir Suomijos sistemų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ atlieka darbus ir bando surasti gedimo vietą Baltijos jūroje.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.
Pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu taip pat siūlė kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.
Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
NVSC: mažiausias sergamumas fiksuojamas Utenos apskrityje, didžiausias — Vilniaus regione
Pirmąją Naujųjų metų savaitę gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ir koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje ir toliau augo. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Vilniaus apskrityje, mažiausias – Utenos, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Centro duomenimis, bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis gruodžio 30–sausio 5 dienomis buvo 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Praėjusį sezoną tokiu pat metu bendras sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 1063,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Per savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse atsidūrė 134 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 42. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 8 asmenys. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užfiksuota, tuo metu koronavirusas pasiglemžė du 78 ir 80 metų amžiaus asmenis.
Epideminis sergamumo lygis aptariamu laikotarpiu nepasiektas nė vienoje savivaldybėje.
Specialistai primena, kad veiksmingiausia apsaugos nuo gripo ir COVID-19 priemonė – skiepai. Pasiskiepyti nuo abiejų šių virusų galima vieno vizito pas gydytoją metu.
Taip pat, siekiant išvengti infekcijų bei apsaugoti kitus, rekomenduojama laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plauti rankas. Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), raginama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Į premjero komandą oficialiai paskirta 12 narių
Pirmadienį darbą premjero Gintauto Palucko komandoje oficialiai pradėjo 12 narių.
Ministro pirmininko patarėju ekonomikos klausimais paskirtas Gediminas Černiauskas. Pastaraisiais metais jis bendradarbiavo rengiant knygą apie Lietuvos socialinę-ekonominę raidą 2004–2024 metais bei koordinavo Privalomojo sveikatos draudimo plėtros projektą Azerbaidžane.
Už socialinės politikos klausimus atsakinga patarėja paskirta Svetlana Tučkė, anksčiau ėjusi Palangos miesto savivaldybės tarybos narės bei Seimo nario padėjėjos pareigas.
Evaldas Navickas paskirtas premjero G. Palucko patarėju sveikatos klausimais. Jis iki šiol vadovavo Vilniaus rajono poliklinikai, yra dirbęs Jungtinių Amerikos Valstijų ir Švedijos medicinos srities kompanijose.
Darbą Vyriausybės vadovo komandoje pradėjo ir patarėjas tarptautinių santykių klausimais Kęstutis Kudzmanas. Nuo 2018 m. iki šiol jis buvo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams.
Patarėja kultūros klausimais tapo Edita Utarienė, vitražo, meninio / architektūrinio stiklo dailininkė, kultūros vadybininkė, iki šiol ėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos viešosios įstaigos „Kultūros kvartalas“ direktorės bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narės pareigas.
Vyriausybės vadovui kultūros klausimais taip pat patars ir Matas Drukteinis, iki šiol ėjęs viešosios įstaigos „Meno genas“ direktoriaus pareigas. Nuo 2021 m. M. Drukteinis pirmininkauja Kultūros vadybininkų asociacijai, yra Kultūros ministerijos profesionalaus scenos meno įstaigų tarybos bei Vyriausybės M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo, įprasminimo, aktualizavimo, pristatymo ir sklaidos koordinavimo tarpinstitucinės darbo grupės narys.
G. Palucko patarėju energetikos klausimais paskirtas Gabriel Gorbačevski. Jis iki šiol buvo Lietuvos energetikos atašė ambasadoje Lenkijoje, ėjo šio atašė pavaduotojo pareigas.
Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju G. Palucko komandoje dirba už tarptautinius ryšius, užsienio ir strateginius klausimus atsakingas Justas Pankauskas, iki šio paskyrimo ėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingojo sekretoriaus pareigas, dirbęs premjero patarėju, vidaus reikalų ir teisingumo viceministru.
ELTA primena, jog kiek anksčiau, premjero darbo pradžioje, paaiškėjo, jog patarėju ryšių su visuomene ir žiniasklaidos klausimais dirbs Justinas Argustas, iki paskyrimo vadovavęs Lietuvos socialdemokratų partijos Komunikacijos skyriui.
Patarėju ryšiams su valstybės institucijomis paskirtas Tadas Vinokuras, iki šiol buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos atstovu spaudai. T. Vinokuras buvo politikos patarėjas ir stažuotojas Europos Parlamento socialistų ir demokratų politinėje grupėje Briuselyje, dirbo Seimo vicepirmininko bei Seimo narių patarėju.
Patarėju žemės ūkio klausimais praėjusį mėnesį paskirtas Vigilijus Jukna, iki šiol ėjęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos vyriausiojo mokslo darbuotojo bei Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovo pareigas. 2020–2024 m. V. Jukna buvo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys.
Tuo metu tautinių bendrijų ir teisės klausimais, kaip paaiškėjo gruodį, šią kadenciją patarinės iki šiol Seimo patarėjo pareigas ėjęs Aleksandr Radčenko, anksčiau dirbęs ir prezidento patarėju, Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoju, dienraščio „Gazeta Wilenska“ vyriausiuoju redaktoriumi.
Premjeras: iš antrosios pakopos pasitraukti leisime pagal baigtinį sąlygų sąrašą ir priartėjus iki pensinio amžiaus
Vyriausybė siūlys iš antrosios pensijų pakopos leisti pasitraukti konkrečių sąlygų sąrašą atitinkantiems gyventojams, priartėjusiems prie pensinio amžiaus ir sukaupusiems mažas sumas, teigia ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Kalbame apie keletą esminių pokyčių – dėl galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo pagal baigtinį tam tikrų sąlygų sąrašą ir sukaupus itin mažas sumas, likus nedaug metų iki pensijinio
amžiaus“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.
Anksčiau premjeras jau yra sakęs, kad kaupiantiesiems turėtų būti numatyta galimybė atsiimti lėšas, jei šios smarkiai nepadidintų pensijos arba likus 5–10 metų iki pensinio amžiaus.
Jis pirmadienį taip pat pridūrė, kad pakeitus įstatymą pensinį amžių pasiekusiems žmonėms, skirtingai nei pagal dabar galiojančią tvarką, turėtų būti leidžiama laisvai pasirinkti bet kokios formos išmokos alternatyvą.
„Šiandien mes turime įpareigojimą pagal sukauptas sumas įstatymu gauti arba vienkartinę išmoką, arba periodinę, arba anuitetą, arba tokią mišrią“, – aiškino premjeras.
Anot G. Palucko, šiuo metu Seime registruoti 6–7 siūlymai dėl pensijų kaupimo, taip pat yra prezidento siūlomi keitimai dėl galimybės atsiimti 25 proc. sukauptos sumos traukiantis iš pensijų kaupimo.
„Šis pasiūlymas gali būti integruotas į Vyriausybės pasiūlymą“, – tikino premjeras.
ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosios pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
Tyrimas: 8 iš 10 gyventojų „Rail Baltica“ laiko Lietuvai reikalingu projektu
Per metus padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad „Rail Baltica“ projektas yra reikalingas Lietuvai. Tokios nuomonės laikosi 79 proc. lietuvių, rodo bendrovės „Spinter Research“ atlikta šalies gyventojų apklausa.
Prieš metus projektą kaip reikalingą įvardijo 77 proc. apklaustųjų, o skeptiškai jo atžvilgiu nusiteikusių gyventojų, kaip ir pernai, tėra 6 proc.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų (58 proc.) teigia, kad projektas pagyvins turizmo sektorių, dėl jo pagerės susisiekimas su Europa. Dar 50 proc. respondentų mano, kad įgyvendinus projektą pagerės ir padidės krovinių gabenimas per Lietuvą. Dėl geresnės krovinių gabenimo veiklos teigiamai nusiteikusių gyventojų skaičius paaugo 4 proc. punktais.
Per metus dukart padaugėjo ir manančių, kad „Rail Baltica“ pagerins karinį mobilumą ir Lietuvos saugumą. Šiuo metu taip mano kas penktas šalies gyventojas (21 proc.), kai prieš metus tokių buvo tik kas dešimtas.
„Atliktas tyrimas parodė, kad gyventojai įžvelgia judumo ir karinio mobilumo stiprinimo svarbą, strateginę naudą. Gyventojai vertina „Rail Baltica“ ekonominį ir infrastruktūrinį potencialą bei domisi, kokios svarbos ir masto šis projektas yra. Moderni infrastruktūra atveria naujas galimybes daugelio verslo sektorių plėtrai – nuo turizmo iki prekybos skatinimo, efektyvesnio krovinių logistikos organizavimo. Projektas yra būtinas stiprinant Lietuvos vaidmenį regioninėje bei Europos transporto sistemoje“, – pranešime cituojamas „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinančios įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Anot apklausos, 77 proc. respondentų nurodė, kad „Rail Baltica“ padės užtikrinti greitesnį ir patogesnį nei dabar regioninį bei tarptautinį susisiekimą traukiniais, o 49 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad įgyvendinus projektą jie patys dažniau naudotųsi geležinkelių transportu.
Taip pat padaugėjo respondentų (taip mano 40 proc. apklaustųjų) iš visų „Rail Baltica“ teikiamų naudų kaip svarbiausią naudą išskiriančių ekonominę. 24 proc. vertino socialinę naudą, 54 proc. šalies gyventojų projekto naudą tikisi pajusti asmeniškai.
Trys iš keturių (76 proc.) apklaustųjų mano, kad „Rail Baltica“ prisideda prie Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdžio gerinimo.
„Spinter Research“ tyrimą atliko 2024 metų pabaigoje, jo metu apklausta 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
Anksčiau planuota pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą užbaigti 2025 metais, dabar jo įgyvendinimas perkeltas į 2030 metus, o vėžės eksploatavimo pradžia nusikelia į 2031 metus.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
R. Vaikšnoras mato prasmę diskutuoti apie ilgesnę privalomąją karo tarnybą: tai suteiktų galimybę geriau paruošti karį
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Giedrimui Jeglinskui užsiminus apie galimybę ilginti privalomosios karo tarnybos laikotarpį, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tokią idėją sutinka pozityviai. Anot generolo, būtų galima pradėti diskusijas šiuo klausimu ir įsivertinti galimybes ilginti šauktinių tarnybą.
„Pačią diskusiją vertinu labai pozityviai. (…) Aš esu fanas (pasiūlymo – ELTA), kad turėtume ilgesnę nei 9 mėnesių tarnybą. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kaip visuomenė į tai pasižiūrės, ir kokios yra mūsų galimybės“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Vaikšnoras.
„Be abejo, ilgesnė tarnyba suteiktų galimybę geriau paruošti karį“, – pažymėjo jis.
Visgi, kariuomenės vadas pažymi – skubotų sprendimų šiuo klausimu reikėtų išvengti. Anot jo, diskusijų metu galėtų išryškėti galimi sprendimai dėl šauktinių tarnybos.
„Jeigu eina kalba apie visuotinę gynybą, kad norime, kad kuo daugiau karių ir jaunų piliečių turėtų bazinį karinį parengimą, tai tą balansą reikia rasti. Manyčiau, dabar galbūt reikia neskubėti su konkrečiais ar finaliniais sprendimais, reikėtų pradėti diskutuoti ir turbūt diskusijos metu viskas išsirutulios ir susižinosime. Bet aš ne prieš“, – patikino jis.
Tuo metu paklaustas apie privalomą moterų šaukimą atlikti karinės prievolės, R. Vaikšnoras leidžia suprasti, kad tai – ne artimiausių dienų klausimas. Anot generolo, pirmiausiai reikėtų išspręsti visas problemas, susijusias su vaikinų šaukimu, o po to spręsti ir dėl merginų tarnybos.
„Čia, turbūt, laiko klausimas. Bet tai nėra 1–2 metų klausimas, tai kokių 5–10 metų klausimas“, – prognozavo kariuomenės vadas.
„Iniciatyvos yra geros ir jos yra svarstytinos“, – pridūrė jis.
Seimo NSGK pirmininkas G. Jeglinskas LRT televizijai užsiminė, jog ketina inicijuoti diskusijas dėl privalomosios karo tarnybos terminų ilginimo bei moterų šaukimo.
„Tarnyba turi būti metai, gal ir dvejų metų“, – teigė jis, pažymėdamas, jog taip tarnyba taptų efektyvesnė.
ELTA primena, kad liepos mėnesį Seimas pritarė siūlymui didinti privalomajai karo tarnybai šaukiamų jaunuolių skaičių.
Šįmet į privalomąją tarnybą ketinama pašaukti per 3,8 tūkst. jaunuolių. Kasmet šis skaičius palaipsniui augs ir nuo 2027 m. tarnauti bus kviečiama daugiau kaip 6 tūkst. prievolininkų – ribiniai skaičiai sieks nuo 4240 iki 7040 vaikinų. KAM vertinimu, ilgainiui tai sudarys sąlygas pereiti prie visuotinio šaukimo.
Seimo pavasario sesijoje partnerystės klausimo nebus: pirmiausiai norima priimti mokesčių reformą
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis teigia, kad lyčiai neutralios partnerystės klausimas į parlamento pavasario sesijos darbotvarkę nebus įtrauktas. Anot socialdemokrato, šio klausimo ketinama imtis tik po to, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių reformos.
„Pagrindiniai prioritetai, kuriuos turi ši Vyriausybė ir ši valdančioji dauguma, yra valstybės saugumas, žmonių pajamų didinimas. Ir išsprendę pagrindinius sopulius, kuriuos turi Lietuvos žmonės, mes galbūt prieisime ir prie šio žmogaus teisėms svarbaus klausimo ir galimai jį išspręsime“, – Eltai teigė L. Šedvydis, patvirtindamas, kad Seimo pavasario sesijoje šis klausimas nebus sprendžiamas.
„Jeigu mes mokesčių reformos neturime, mes tada nieko negalime padaryti. Jeigu į visą šią diskusiją dar civilinė sąjunga ir partnerystė įeina, tada daug didesnė tikimybė, kad mes mokesčių reformos neturime“, – sakė politikas.
Pats politikas neslepia besilaikąs pozicijos, kad šiame įstatyme turėtų atsispindėti nuostata, jog kartu gyvenantys ir partnerystę sudarę asmenys būtų laikomi šeima. Todėl, anot jo, atskiros įstatyminės iniciatyvos, kuriomis tiesiog siekiama sureguliuoti kartu gyvenantiems asmenims kylančius ūkinius klausimus, yra žeminančios.
„Tie bandymai kurti kažkokius UAB‘us, jie žemina visus – tiek žmones, į kuriuos taikomos šios priemonės, tiek tuos, kurie siūlo tokius projektus. Nes šeima nėra UAB‘as ir tie klausimai nėra išsprendžiami vien tik atskiru įstatymu sureguliuojant ekonominius santykius“, – pabrėžė L. Šedvydis.
„Ir toks įstatymo projektas, net neabejoju, kad neturėtų palaikymo Seime, nes jis pirmiausiai nesulauktų palaikymo tų žmonių, kurie nori civilinės sąjungos ar partnerystės“, – pridūrė jis.
L. Šedvydis teigia pritariantis Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimui, jog šeimos sąvoka yra neutrali lyties požiūriu.
„Aš esu linkęs vadovautis Konstitucinio Teismo apibrėžta šeimos samprata, kuri man yra logiška (…). Aš puikiai suprantu, kad šeima ir santuoka yra šiek tiek skirtingos sampratos“, – akcentavo jis.
Partnerystės įstatymas į Vyriausybės programą įtrauktas nebuvo. Visgi Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau teigė, kad kartu gyvenančių žmonių teisinės apsaugos įstatymas turėtų būti priimtas.
Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Juo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją