Dineta Babarskienė
Prie Baltijos jūros, Karklėje, per romansą belstasi į širdį. Ten šiemet Stebulių ateities bendruomenė nutarė stebėti gyvenimo perlus. Taip jie sumanė atšvęsti savo tradicinę šventę „Pastebėkite gyvenimo perlus”. Tradicinis Stebulių ateities bendruomenės renginys toli nuo namų. Ir sugalvok tu man!
Ruoštasi visą vasarą: sustyguota nuo lėkštutės, net kiaušiniai pusryčiams suskaičiuoti
Stebulių ateities bendruomenės siela Rita Sabestinienė prisipažino, kad šitam renginiui ruošėsi visą vasarą, pradėjo birželį ir iki pat šventės pradžios atokvėpio neturėjo. „Žinojau, kad per vasarą nepailsėsiu. Bet, matyt, to reikia, nes kai vienais metais nieko
neorganizavau, tai atrodė, kad jau tą skauda, kitą, kad visos ligos supuls“, – prisipažįsta ji. Prasitaria, kad net jos kruopščiai prižiūrimi daržai nukentėjo. „O ir dabar dar vaikštau pūslėtais padais“, – neslepia Rita, pakalbinta po šventės. Ne veltui konkurse „Savanorystės džiaugsmas“, kuriam rajono gyventojai pasiūlė savo kraštui labiausiai nusipelniusius savanorius, iš 17 savanorių laimėtoja tapo Rita Sabestinienė.
„Ir šįkart džiaugsmo ašaromis apsiverkti galiu, nes visi man norėjo padėti, kas kaip galėjo, kas dovanėlių pagamino, kas edukaciją pravedė“, – patikina ji.
Prisipažįsta, kad renkasi žmones pagal „energetiką“, kad vienam su kitu gera būtų. O suburti žmones jai vienas juokas – jokiu sunkiu darbu to nevadina. „Su susiraukusiais, gadinančiais nuotaiką sau ir svečiams, nelabai turiu ką kalbėti. Stengiuosi, kad vieni kitiems nesukurtume problemų“, – kalba Rita.
O jau paskui pradeda pasakoti apie šventę: ji buvusi puiki, tad papasakoti tikrai yra ką.
Automobilių nuomos agentūros „Busauta“ iš Panevėžio direktoriaus-autobuso vairuotojo Petro Ociko dėka keli šimtai kilometrų iki poilsiavietės „Žilvitis“, kur apsigyveno stebuliškiai ir jų bičiuliai ant paties jūros kranto, įveikta „su vėjeliu”. „Autobuso paieškos buvo nelengvos. O šis žmogus man tiesiai pasakė, kad biznio nepadarys, bet mus nuveš, nes, ieškant autobuso, pirmiausia poros tūkstančių daugelis prašė, tad vargu ar būtume galėję net iš kiemo pajudėti. Prisipažinsiu, kad jau viltį buvau praradusi, jog pavyks autobusą surasti, bet nežinau, gal Dievulis pagelbėjo, o gal kai pats duodi ir neskaičiuoji, tai ir tavo kely atsiranda tokių gerų žmonių lyg Dievo dovanų. Tad pirmiausia atvykusį į Stebulius vairuotoją Petrą pagal dzūkišką paprotį pavalgydinau ir tada jau kelionėn”, – šiandien pasakoja Rita.
Ir neužtenka to, kad Stebulių ateities bendruomenė – pirmoji rajone surengė savo tradicinę šventę kitame Lietuvos krašte, ji dargi sukvietė bičiulius iš visos Lietuvos. Susirinko kone 100 žmonių. „90 tikrai buvo“, – patikslina šeimininkė Rita. O kadangi šventė ne namie, ir šaukšto ar peilio, jei pamiršai, jau neatsineši, Rita viską buvo sustygavusi preciziškai tiksliai. O dar jos norai, kad, kaip ji sako, vėjas laukais nedraskytų vienkartinių indų, tad turi būti tokie indai kaip namie ir, gink, Dieve, ne vienkartiniai. Tad ir šiais, atrodo, paprastais dalykais, bet reikėjo pasirūpinti jai, jei kas netyčia savo neatsivežė.
O ir maisto tokiam skaičiui svečių nemažai juk reikia: susirinkusieji turi būti sočiai pavalgydinti, pavaišinti. „Vien tik kiaušinių pusryčiams iškepėme kiekvienam po tris“, – tarsteli ji. Nesunku paskaičiuoti, kiek kiaušinių buvo iškepta: 270 vienetų, tai jau tikrai, gal kiek ir daugiau. O ir ėrienos šašlykai iš bendruomenės pirmininko Manto ūkio ir dar Ritos tam specialiai suruošti kiaulienos šonkauliukai, ir pačių susivežtos vaišės, tad stalai lūžo nuo valgių, o ant stalo puokštės iš gimtųjų Stebulių jurginų. „Ir ėrienos šašlykus, ir kiaulienos šonkauliukus ruošiau pati ir nežinojau, kaip man pavyko, kol neparagavome. Gerai, kad buvo skanu. Kitą dieną kepėme dešrelių“, – pasakoja renginio organizatorė.
„Viską vežėmės iš Stebulių“, – patikina renginio organizatorė. Paklausta, kiek krepšių ji vežėsi, neslepia, kad pusę autobuso bagažinės užėmė tik jos daiktai, mat reikėjo pasirūpinti ne tik savimi, bet ir visu kuo, ko reikia šventei, ir dar kiekvienu, jei ko šis pritrūks.
Rita sako, jog net nesitikėjo tokio rūpesčio iš poilsiavietės Karklėje direktorės Indrės Pranculevičienės ir jos vyro. „Buvau jau susitarusi, kad bus stalų, kiek reiks, kėdžių taip pat, šašlykinių, muzikai įsijungti reikalingi laidai – viską davė jie”, – sako ji.
Ir pažiro visas Baltijos pajūrys: šįkart ne gintarų, o perlų…
„Dievulis užsakė puikų orą“, – pasidžiaugia Rita. Pasakoja, kad renginio dalyviai kone visi retro stiliumi buvo pasipuošę ir taip pasidabinę įsiliejo į šventinį šurmulį.
Stebulių himnas nuskambėjo jūrai ošiant, pajūrio pušelėms šnarant, žuvėdroms klykiant. Ir dzūkiška tarmė prie Baltijos girdėjos, širdį glostė. O dar poeto Vaclovo Matažinsko eilės Stebuliams ir stebuliokams, skaitomos Arūno Narausko, virpino sielą.
Nepakartojamas aktorės Larisos Kalpokaitės ir pianisto virtuozo Daumanto Slipkaus koncertas – širdžiai, sielai, dzūkiškai dūšiai. „Aktorės atliekami romansai sužavėjo, stipri energetika, šiurpuliukai po kūną bėgiojo“, – prisipažįsta Rita.
O kaipgi garsi aktorė įvertino šį dzūkų renginį? Jai patiko. „Tobula“, – tepasakė ji. Daumantas sakė, kad dar taip nematęs, o jau apvažiavęs gana daug.
„Ne viena moteris prisipažino, kad šis mūsų renginys taip stipriai sujaudino, kad tikrąja to žodžio prasme verkė. Aš pati scenoje dukart apsiverkiau”, – prisipažino Rita.
Ir tam buvo priežasčių: nesumeluoti žodžiai, melodijos ir linksmino, ir graudino. Jūreiviška kapelija „Mingė“ iš Klaipėdos (vadovas Rolandas Bučmys) grojo negailėdama jėgų, kol buvo galima muzikuoti, nedrumsčiant kitiems ramybės. „Švelnumas dainose, melodijose. Siela suvirpa nuo to dainų grožio“, – užsisvajoja pašnekovė. Ir, žinoma, šokiai ant jūros kranto…
„Mūsų gerbiami svečiai pakėlė šventės kartelę virš Olando kepurės“, – neslėpė susižavėjimo Rita.
Ir visi, čia buvusieji, vieni kitus mylėdami, vertindami, suprasdami ir matydami gerumą kitame, savęs nė nedrįsta pavadinti gyvenimo perlais, net tokių minčių neturi, stabteli minutėlei pagalvoti tik išgirdę: „Jūs – visi čia tikri gyvenimo perlai. Visi.”
„O man smagu, kad jiems smagu”, – sako Rita.
Pagarba praeičiai: tylos minutė, tėčio romansas ir obuolių pintinė nuo senelio obelies
„Lietuvos žolinčių asociacijos prezidentė Danutė Kunčienė iš gimtųjų Karklės vietų mus duona pamaitino ir druska paskanino, kad gyvenimo druska būtų ir skani, ir lengva, ir biri, ir skalsi“, – pasakoja Rita.
Tylos minute buvo pagerbti iškeliavusieji Anapilin. „Mūsų seneliai, tėvai, kaimynai, kurie mus mokė gyvenimo ir meilės savo gimtinei, pro plunksninius Karklės debesis turėjo matyti degančios žvakės liepsną ir palūžusį jurgino žiedą, pilnas ilgesio širdis ir ašarų akis”, – sako susigraudinusi Rita. Bendruomenės ansamblis „Cinka“ atvežė jos a. a. tėčio Antano Janeckos jaunystės romansą „Atsimenu, kai augau kūdikėlis”. Ir obuolių pintinė atkeliavo į Karklę nuo Ritos senelio obelies. Varėnos miesto sveikatingumo klubas „Ropė” ir Marytė Didikienė kartojo ir kartojo Stebulių vardą ir atrodo graudulys Karklės dvasioje nugalėjo: dalyvių akyse pasirodė ašaros, džiaugsmo ašaros. „Verkė moterys, ašaros pačios liejosi“, – neslepia Rita. Čia suvažiavo daug draugų, bendraminčių, žmonių, kilusių iš Stebulių, prisimenančių Stebulius, meilę gimtinei nešiojančių širdyse. „Tikras stebuklas atrasta Veprių kaimo bendruomenė iš Ukmergės, kurios pirmininkė Aldona žino vaikystėje mintus Stebulių takelius, nes ji visiems žinomo mūsų krašto krosnių statytojo a. a. Šimonio dukterėčia“, – papasakoja pašnekovė.
Dovana Karklei – karklo žiedas!
Ypatinga edukacinė pamokėlė – iš vytelių ant jūros kranto pinamas karklo žiedas, kurią vedė mokytojas iš Simno Arūnas Narauskas. Mokytojas savo feisbuko paskyroje pasidžiaugęs, kad „mokiniai“ buvę gabūs, tad vargo jam nebuvę. Karklo žiedai sužydo ant jūros kranto.
Ir plunksna nuo Dusios skrido į jūros bangas. „Prelomčiškės piliakalnio prie Dusios ežero energijos pagauta plunksna su viltimi perplaukti Baltiją nusileido į jūros bangas, o šios putodamos nunešė plunksnelę tolyn“, – sako Rita.
Iš Kryžių šventovės prie Dusios ežero stebuklingų galių turinčio šaltinio vanduo tik dar labiau visus susirinkusius telkė ramybei ir meilei. „Almantas nulėkė ir parvežė šio stebuklingo vandenuko“, – prasitaria Rita.
„Rasos žolės“ su Rasa Žalūdiene, Žadvilė Kalinauskienė su aromaterapijos kvapais kūrė ypatingą atmosferą, kvapai švelniai ramino.
Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininko Audriaus Gelžinio sveikinimas susirinkusius vedė istoriniais Karklės takais ir takeliais.
Renginio rėmėja knygų leidykla „Lututė“ dovanojo šimtą knygų su viltimi, kad bent vienas vaikas, perskaitęs knygą, sužinos daugiau, nei žinojo, ir tai jau bus leidyklai didžiulis džiaugsmas. „Ši dovana išties nustebino“, – prisipažįsta Rita.
„Saulė, jūra ir meilė sujungia žmones ir duoda jėgų, palaimos būti sveikiems, o gyvenimo perlai lyg dangaus žvaigždės, vieną kartą suspindėję širdyje, pasilieka visam gyvenimui! Dėkoju visiems, kad leidomės naujam iššūkiui, kuris pavyko dėl visų jūsų meilumo, nuoširdumo, darbštumo, rūpestingumo, linksmumo, noro daryti gyvenimą įdomų ne vien sau, bet ir kitam žmogui!“, – visa širdimi džiaugiasi Stebulių ateities bendruomenės siela Rita. Ir prisipažįsta, kad bendruomenės pirmininkas Mantas su Agnute liko namuose prižiūrėti dviejų ūkių – šįkart taip sutarta. „Aš esu įsitikinusi, kai manęs nebus šiam pasauly, mano vaikas surengs renginį, nes mato mano pavyzdį, džiaugiasi ir padeda man, niekad neatsisako“, – sako Rita.
O paklausta, ar tokį renginį buvo sunku surengti, ji sako tiesiai: „Kiekvienas gali, jei tik noro turi ir neskūpus, nes jei tu neskūpus, tai ir tau juk duoda. Jei žmogui davei, tai jis visada atsimins.” Ir tai, kad ji pūslėtomis kojomis, ir tai, kad visą vasarą derino, galvojo, organizavo, jai nė motais. Užaugo sparnai naujiems skrydžiams. „Mes jau prie mano namų durų tariamės, kur važiuosime toliau. Kitais metais tokią šventę galvojame organizuoti Latvijoje. O kaipgi kitaip, kai nuotaikos visų, buvusiųjų Karklėje, nerealios, visi – laimingi. Važiavau ir važiuosiu, ir vešiu. Svarbu, kad atsirado tokia mintis.“
„Dzūkų žinių“ informacija