Mišką galima ir net reikia ne tik kirsti, bet ir puoselėti. Tą sėkmingai atlieka nedidelė Utenos rajone veikianti bendrovė UAB „Kestarolis“, kuri, pasinaudojusi parama, ne tik įsigijo galingesnę techniką miškui kirsti, medienai ruošti ir pervežti, bet taip pat ir sodina bei augina naujus miškus.
Ši įmonė, kaip ir visi kiti privačių miškų valdytojai, savivaldybės ir smulkios įmonės, nuo balandžio 1 iki gegužės 31 dienos gali vėl kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metais programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ ir įgyti galimybę atnaujinti savo techninę bazę, diegti naujausias miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijas, gerinti paslaugų teikimą miško sektoriuje ar pertvarkyti minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynus ir krūmynus.
Parama padėjo įmonės plėtrai
UAB „Kestarolis“ direktorius Kęstutis Žemaitis atskleidė, jog miško kirtimu, medienos ruoša, pervežimu bei prekyba įmonė užsiima nuo 2002 metų, balandžio pradžioje kaip tik buvo atšvęstas 17-asis bendrovės gimtadienis, todėl „Kestarolis“ drąsiai save vadina profesionaliais miškų ūkininkais. Šiuo metu įmonė sėkmingai ūkininkauja bei tvarkingai prižiūri apie 1000 ha nuosavos miško žemės. K. Žemaitis pabrėžė, jog pagrindinis įmonės tikslas buvo, yra ir bus toks – miškai turi būti saikingai naudojami, atkuriami ir gausinami, taip užtikrinant jų išsaugojimą ateities kartoms. „Niekada nesiekėme trumpalaikės naudos iš miško. Visada vadovaujamės sąžiningumo, patikimumo, garbingumo principais“, – dėstė miškininkas.
Pasinaudojusi galimybe kreiptis paramos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“, 2017 metų lapkritį įmonė įsigijo naują modernią Suomijoje pagamintą medvežę. Įmonės direktorius džiaugėsi, kad darbas miške dabar gerokai greitesnis ir patogesnis. Pasak pašnekovo, naujoji medvežė ekologiškesnė, mažiau teršia aplinką, galingesnė, todėl per kelis kartus galima suvežti daugiau medienos nei anksčiau. Miškininkas minėjo, jog bendrovė turi ir lentpjūvę, taigi įsigijus galingesnę techniką atsirado daugiau darbo ir jai. Atsiradus didesniam darbo jėgos poreikiui, įmonė pasamdė penkis naujus darbuotojus. „Galima drąsiai sakyti, kad ši parama ir investicija į miško technikos atnaujinimą suteikė galimybę įmonės veiklos plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti“, – tikino K. Žemaitis, pridūręs, jog bendrovėje šiuo metu dirba dvidešimt žmonių.
Skirta daugiau lėšų
Kaip pasakojo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Kvedarienė, ši priemonė praėjusiais metais sulaukė nemažai susidomėjimo, todėl šiemet jai skirta daugiau paramos lėšų – šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 6 mln. eurų. Pasak jos, paraiškos miškininkystės technologijų investicijoms finansuoti bus priimamos nuo balandžio 1 iki gegužės 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.
Anot specialistės, yra remiamos trijų rūšių veiklos: miškų ūkio modernizavimas, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimas, paslaugų miškų sektoriuje teikimas; minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas; vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas ar tikslinimas. Pasak ŽŪM darbuotojos, vykdant miškų ūkio modernizavimo, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimo, paslaugų miškų sektoriuje tiekimo veiklą, gali būti finansuojama 50 proc. tinkamų išlaidų. A. Kvedarienės teigimu, minkštųjų lapuočių jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymo bei vidinės miškotvarkos, miško želdinimo ir žėlimo projektų rengimo ar tikslinimo paramos intensyvumas gali siekti 65 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Kaip aiškino ŽŪM atstovė, pareiškėjui yra taikomi du svarbiausi reikalavimai. „Pareiškėjas – privačių miškų valdytojas, savivaldybė, labai maža ar maža įmonė – turi užsiimti miškų ūkio veikla ne mažiau kaip vienerius metus, o ataskaitiniais metais iš šios veiklos turėtų būti gauta ne mažiau kaip 50 proc. ūkio subjekto veiklos pajamų. O kai pareiškėjas yra labai maža arba maža įmonė, metinės pareiškėjo veiklos pajamos iš miškų ūkio veiklos ataskaitiniais metais turi būti ne mažesnės kaip 12 ataskaitinių metų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio“, – dėstė pašnekovė.
Didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 100 tūkst. Eur, o per visą 2014–2020 m. laikotarpį negali būti didesnė nei 200 tūkst. Eur.
